Kaimiškųjų vietovių vystymo strateginio proveržio sąlygos: Dargužių kaimo atvejis

Abstract

Kaimiškųjų vietovių pokyčių valdymo strateginiai sprendimai dažniausiai priimami tik atsiradus tam tikrai problemai. Kaimo vystymo veikėjai pernelyg didelį dėmesį, laiką, energiją ir kitus išteklius skiria probleminiams klausimams spręsti. Toks požiūris trukdo pamatyti ir vykdyti realų strateginį proveržį, o gyvenimo kokybė kaimo vietovėse keičiasi nepageidaujama linkme. Vis dar pasigendama įžvalgiu (iniciatyviu) požiūriu ir holistiniu mąstymu paremtų sprendimų, orientuotų į vietovėje vykstančius procesus. Tyrimo tikslas – nustatyti kaimiškųjų vietovių strateginio proveržio sąlygas. Atliekant tyrimą naudoti metodai: pirminių ir antrinių literatūros šaltinių analizė ir sintezė, indukcijos ir dedukcijos metodai, turinio analizė, sugretinimo, palyginimo, loginių abstrakcijų analizės. Endogeninių bei egzogeninių (vidinių ir išorinių) aplinkos veiksnių derinimas sudaro sąlygas naujam neo-endogeniniam kaimo vystymo modeliui bei tam tikrų kaimiškųjų vietovių strateginiam proveržiui atsirasti. Bet kurios vietovės pokyčiai apima egzogeninių ir endogeninių jėgų kompleksą, todėl vietos lygmuo turi sąveikauti su regioniniu lygmeniu, o principai „iš viršaus“ ir „iš apačios“ turi būti derinami. Kritinis taškas  –  kaip padidinti vietos veikėjų gebėjimus norint valdyti ilgesnius konkurencingumo stiprinimo procesus, išteklius ir veiksmus kaimiškosios vietovės naudai. Varėnos rajono Dargužių kaimo vystymo analizė parodė, kad tam tikrų ekonominių ir socialinių veiklų derinimas ir geras valdymas teritorijoje gali sukurti multiplikacinį efektą, o vietovėje gali būti sukuriamas strateginis proveržis.