Menotyra

Titulinis

An, 10 Grd 2024 00:00:00 +0200

Turinys

An, 10 Grd 2024 00:00:00 +0200

Kauno XVII a. grigališkojo choralo giesmynas – dar viena paslaptis

Jonas Vilimas — An, 10 Grd 2024 00:00:00 +0200

Senųjų grigališkojo choralo rankraščių, ypač XV–XVII a. I pusės, Lietuvoje nėra nedaug, todėl kiekvieno iki tol nežinoto ar mažai žinoto rankraščio atsiradimas yra svarbus įvykis. Vienas iš tokių iki šiol netyrinėtų rankraštinių giesmynų saugomas Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų namuose. Straipsnio tikslas yra pristatyti šį rankraštį aptariant jo išorinius bruožus, vidinę struktūrą bei kai kurias jame surašytas giesmes, taip pat iškelti galimas jo kilmės prielaidas.

Dar vienas žvilgsnis į Vilniaus Antakalnio basųjų trinitorių ordino kapelos veiklą

Alicja Dacevič — An, 10 Grd 2024 00:00:00 +0200

Straipsnyje pateikiama naujų žinių apie kelis 1760–1864 m. Vilniaus basųjų trinitorių ordino kapelos veiklos aspektus: galimą kapelos steigėją ir donatorių, narių skaičių, jų asmenvardžius bei instrumentų sąrašus. Publikacijoje pratęsiami muzikologų Vytauto Povilo Jurkšto ir Laimos Budzinauskienės basųjų trinitorių vienuolijos kapelos prie Išganytojo bažnyčios Antakalnyje veiklos tyrimai.

Keli marginalijų pavyzdžiai muzikos kūrinių rankraščių paraštėse: nuo plunksnos mėginimų iki portretinių graffiti

Laima Budzinauskienė — An, 10 Grd 2024 00:00:00 +0200

Straipsnio autorė savo moksliniuose darbuose įvairiais aspektais yra tyrinėjusi XVIII a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos archyvuose saugomus muzikos kūrinių rankraščius, o šiame darbe atkreipia dėmesį į dar vieną šių šaltinių turinio dalį – marginalijas. Informacija, įvairiomis formomis įrašyta rankraščių paraštėse (tiesiogine ir perkeltine prasme), yra neabejotinai svarbi, tačiau retai tyrėjų dėmesio sulaukianti rankraščių kultūrinės komunikacijos išraiška, susijusi su dokumento istorijos atodanga ir atskleidžianti naujai atrastas vertybes. Straipsnio objektas yra keli LNMMB RKRS Natų fonde 105 saugomi rankraščiai, praturtinti įvairaus pobūdžio marginalijomis: plunksnos mėginimais, parašo bandymais, autografu, tekstu, piešiniu ir portretiniais graffiti. Straipsnyje buvo pasitelkti teorinis aprašomasis, empirinis, ikonografinis ir ikonologinis tyrimo metodai, leidžiantys visapusiškai ištirti, įvertinti ir atskleisti rankraščiuose randamų marginalijų turinio prasmes.

Posthumanistinis kraštovaizdis Lietuvos fotografijoje

Margarita Matulytė — An, 10 Grd 2024 00:00:00 +0200

Straipsnyje pristatomo tyrimo objektas – posthumanistiniai kraštovaizdžiai, kuriuos menininkai sukuria fotografijos priemonėmis deobjektyvizuodami tikrovę, transformuodami jos materiją į įsivaizduojamus, nujaučiamus peizažus, projektuodami nežinomus pasaulius, kuriuose žmogus netenka galios, o gal net išnyksta. Vizionieriškai apmąstanti kraštovaizdį fotografija Lietuvoje yra retas reiškinys, ir tik keli autoriai praktikuoja kraštovaizdžio fikcijų (futurologinių peizažų) kūrybą. Straipsnyje fotografijos meno tipologiniu aspektu analizuojami Vitalijaus Butyrino (1947–2020), Elenos Grudzinskaitės (g. 1987) ir Dovilės Dagienės (g. 1981) darbai, jų interpretavimui pasitelkiant Francescos Ferrando posthumanizmo teoriją. Menininkai, veikdami hibridinės realybės terpėje ir ekologinės krizės akivaizdoje, zonduoja civilizacijos perspektyvas, eskizuoja ateities kraštovaizdžio panoramą, sufleruoja galimus postantropoceno scenarijus. Aptariant dirbtinio intelekto, kuris taps realiu posthumanistinės epochos veikėju, galimybes prognozuoti ateitį, keliamas hipotetinis klausimas – ar šių vizionierių kūriniją įmanoma testuoti DI algoritmais?

Melancholiškas šiauriečio paveikslas Hanso Abrahamseno kūryboje

Faustina Dedūraitė — An, 10 Grd 2024 00:00:00 +0200

Gilias istorines šaknis turintis melancholijos terminas šiandieniniame kultūros kontekste beveik nebevartojamas, tačiau vis dar pasireiškia įvairiais, neretai sunkiai atpažįstamais, dvilypiais ar net prieštaringais pavidalais. Tai atsiskleidžia ir per filosofines bei menines interpretacijas, kuriose melancholija gali būti gretinama su nostalgijos ir tylos estetinėmis kategorijomis, o tai atveria ir sankirtos taškus su Šiaurės muzikos koncepcija. Ši interpretacinė sąsajų įžvalga nusako pasirinktą „šiaurietiškos“ melancholijos objektą ir straipsnio tikslą – atskleisti melancholišką šiauriečio paveikslą danų kompozitoriaus Hanso Abrahamseno (1952) kūryboje.

Nuolat kintantys cenzūros kontekstai: keletas tyrimų perspektyvų

Goda Dapšytė-Šlektavičienė — An, 10 Grd 2024 00:00:00 +0200

Straipsnyje analizuojama cenzūros sąvoka, pristatomos dvi pagrindinės cenzūros tyrimų kryptys. Aptariamas dominuojantis tradicinis, aiškia cenzoriaus ir cenzūruojamojo opozicija paremtas požiūris į cenzūros reiškinį, ir kiek naujesnės prieigos, besikoncentruojančios ties naujosios cenzūros sąvoka. Tradicinėje prieigoje cenzūra traktuojama kaip instituciškai įtvirtinta, represyvi kontrolės forma, kurios veikla apibrėžiama chronologinėmis bei teritorinėmis ribomis. Ši koncepcija lyginama su tyrimais, kuriuose cenzūra interpretuojama kaip konstitutyvus galios mechanizmas, formuojantis diskursus ir dalyvaujantis sociopolitinio bei kultūrinio lauko kūrimo procese. Straipsnyje siūloma, kaip būtų galima sujungti šių dviejų krypčių metodinius įrankius siekiant pateikti kompleksinį cenzūros kaip sistemos vertinimą.