Remiantis keliais rankraščiais, saugomais Lietuvoje ir užsienyje, straipsnyje atskleidžiama XVIII a. II pusės–XIX a. I pusės Bialyničių senosios regulos karmelitų vokalinės-instrumentinės kapelos veikla. Pristatomas grojimo laikas, vieta bei instrumentai, nariai ir naujų narių mokymas bei aprūpinimas. Apžvelgiamas natų įsigijimas ir saugojimo vieta, vyravę muzikiniai žanrai, kompozitoriai ir jų kūriniai.
RAKTAŽODŽIAI: Bialyničiai, senosios regulos karmelitai, religinė muzika, vokalinė-instrumentinė kapela, repertuaras, inventorius, vizitacija, revizija, pajamų ir išlaidų registracijos knygos
Bialyničiai (brus. Бялынічы, lenk. Białynicze) – miestelis, XVI a. priklausęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Oršos pavietui Vitebsko vaivadijoje. 1634 m. spalio 4 d. jis gavo Magdeburgijos miesto teises. 1630 m. čia buvo „513 kiemai“. Nuo XVII a. pradžios priklausė Sapiegų giminei1.
1624 m. Leonas Sapiega (1557–1633) Bialyničiuose finansavo ir inicijavo senosios regulos karmelitų bažnyčios ir vienuolyno įsteigimą. 1687–1756 m. vienuolynas priklausė Rusios Šv. Juozapo provincijai, vėliau – Rusios ir Lietuvos Šv. Jurgio provincijai. Su pertraukomis čia vykdavo senosios regulos karmelitų provincijos kapitulos, buvo noviciatas. 1761 m. įvyko Bialyničių Dievo Motinos paveikslo karūnavimas, o 1765 m. bažnyčia buvo konsekruota kaip Švč. Mergelės Marijos ėmimo į Dangų bažnyčia. 1832 m. Bialyničių senosios regulos karmelitų ordinas buvo panaikintas; kai kurie vienuoliai buvo perkelti ir į Vilniaus senosios regulos karmelitų Visų Šventųjų bažnyčią ir vienuolyną. 1835 m. carinė valdžia nusprendė palikti šią katalikų parapiją, kurioje vis dar tarnavo senosios regulos karmelitai. 1858 m. sausio mėn. parapiją perėmęs kunigas Lucjanas Godlewskis (1818–1876) po 1859 m. rugpjūčio 15–16 d. gaisro atstatė Bialyničių bažnyčią. Pakartotinė konsekracija įvyko 1875 metais. 1876 m. balandžio 11 d., mirus kunigui L. Godlevskiui, parapija buvo likviduota, o šventovė greitai pertvarkyta į cerkvę. Bažnyčios turtą, išskyrus Bialyničių Dievo Motinos paveikslą, buvo įsakyta pervežti į Mogiliavo2 Šv. Stanislovo katedrą. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Bialyničių bažnyčios pastate buvo atidarytas karinis kazino, o po jo čia veikė kino teatras, sandėlis, mokykla, kol 1953 m. jis buvo visiškai sugriautas. Vienuolynas sulygintas su žeme 1978 metais3.
Bialyničių senosios regulos karmelitų vienuolyno kapela jau veikė 1749 m.4, tačiau atsakymui į klausimą, kada ji buvo įkurta, reikėtų tolesnių tyrimų. Kapelos veiklos pabaiga – 1832 m., kai vienuolynas buvo panaikintas5. Išlikę rašytiniai šaltiniai padeda atkurti tik dalį Bialyničių senosios regulos karmelitų kapelos veiklos ir jos repertuaro pavienius kūrinius. Šio straipsnio tikslas – pristatyti Bialyničių senosios regulos karmelitų kapelos veiklą atsižvelgiant į išlikusius ir atrastus kelis reikšmingus XVIII a. II pusės–XIX a. I pusės rankraštinius šaltinius. XIX a. I pusės Bialyničių senosios regulos karmelitų rankraščius tyrimams naudojo įvairūs tyrinėtojai6. Jie atkreipė dėmesį į muzikos instrumentų ir kapelų narių sąrašus ir atskleidė šaltinius, su kuriais iki šiol muzikologai, tiriantys kapelas, nebuvo susidūrę. Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA) saugoma 1748–1791 m. Bialyničių senosios regulos karmelitų ordino pajamų ir išlaidų registracijos knyga7 vienuolyno kapelos tyrimams taip pat nebuvo naudota, bet minima Bialyničių vargonų, kuriuos 1758–1759 m. pastatė Liudvikas Klimovičius, studijose8.
XIX a. I pusės Bialyničių senosios regulos karmelitų bažnyčios ir vienuolyno inventoriai, vizitacijos bei revizijos dokumentai saugomi Vilniuje9 ir Minske10. Reikėtų dar paminėti rankraštį Инвентарь белыничского костёла за 1830–1831 г. (1830–1831 m. Bialyničių bažnyčios inventorius), saugomą Rusijos valstybiniame istorijos archyve Sankt Peterburge11. Rankraščio turinys ir pavadinimas, kurį suteikė karmelitai – Wiadomość statystyczna Kościoła Parafialnego i Klasztoru Białynickiego X. X. Karmelitow za rok 1831 (Bialyničių karmelitų parapinės bažnyčios ir vienuolyno 1831 m. statistinis pranešimas), nurodo, kad tai ne inventorius, o dokumentas, pateikiantis statistikos duomenis apie Bialyničių bažnyčią ir vienuolyną. Į kai kuriuos verta atkreipti dėmesį: księgi Chorowe i Mszalne są w całości (Choro ir Mišių visos knygos); Organy na którym organ o 20 głosach (Vargonų choras, kuriame 20 balsų vargonai); Na utrzymanie 18 zakonników, 21 Muzykantow i dalszey czeladzi Rubli assyg. 2378 (18 vienuolių, 21 muzikantų ir kitų darbuotojų išlaikymui skiriama 2378 rublių)12.
Dar 1845 m.13 karmelitų senosios regulos kapelos natos buvo saugomos Bialyničių bažnyčios choro spintoje14, bet jos galėjo sudegti 1859 m., pasimesti uždarant bažnyčią 1876 m. ar būti pervežtos į Mogiliavą (visą bažnyčios turtą, išskyrus Bialyničių Dievo Motinos paveikslą, buvo įsakyta pervežti į Mogiliavo Šv. Stanislovo katedrą).
Rankraščiuose turime tik kelis tikslius įrašus, liudijančius, kada ir kur kapela grojo. 1748 m. minima Škaplierinės Dievo Motinos šventė. Ji nurodyta 1824 m. bei 1825 m. inventoriuose15.
Iš pajamų ir išlaidų registracijos knygos sužinome, kad smuikai buvo perkami 1751, 1755, 1757, 1759, 1761 m., taisomi 1763 m.16, o stygos smuikams pakartotinai pirktos 1749–1789 metais17. Buvo pažymėta, kad tai šilko stygos, stygos iš Romos, juodmedžio stygos18.
1759 m. nupirktas altas ir stygos, suremontuotas ir bason19 (pranc. basson, it. bassone – fagotas). Kvartviola20 nupirkta 1758 m., o stygos jai – 1757–1772 metais21. 1771 m. nupirktos stygos violai22.
Skersinės fleitos (flute traverso) įsigytos 1757 ir 1760 m., o obojus ir jam skirti liežuvėliai – 1751, 1756 ir 1774 metais23.
Trimitai nupirkti 1748, 1749, 1757, 1761, 1788 m., suremontuoti 1754 m.24; valtornos nupirktos 1751 ir 1756 m., 1772 m. viena iš jų parduota25. Valtornų remontui pinigai išleisti 1749, 1754, 1757, 1767 metais26. Trombonai remontuojami 1767, 1768, 1769 metais27.
Stygos klavikordui įsigytos 1751, 1758, 1767, 1775, 1777, 1778, 1779 m., o dildė jam – 1777 metais28. Timpanai buvo perkami 1749, 1757, 1760, 1764, 1766 m., o 1772 m., tikėtina, remontuojami29.
Pajamų ir išlaidų registracijos knygoje aptinkame įrašą apie 1758 m. sutartį su vargondirbiu Ludwiku Józefu Klimowicziumi dėl vargonų statybos 1758–1759 metais. Minimos ir ankstesnės, 1756 m., pastangos pasistatydinti vargonus30. Taip pat nurodomos lėšos, skirtos pastatytų vargonų remontui (1763, 1770, 1774, 1775, 1783, 1789 m.) ir jų derinimui (1778–1779 m.)31. Įtrauktos išlaidos, susijusios su 1779–1780 m. pozityvo statyba bažnyčioje Ciechcińskių dvare ir jo remontu 1781 metais32.
Remiantis turima informacija sunku pasakyti, kaip greitai kapelos instrumentinė sudėtis tapo artima klasikiniam orkestrui. Rankraščiuose aptinkame gana daug kūrinių pučiamiesiems instrumentams. Tam įtakos galėjo turėti pragmatinės priežastys, pvz., grojimas iškilmių metu lauke iš bažnyčios terasos-balkono (prieš Bialyničių bažnyčios fasadą, kurį vainikavo milžiniška Išganytojo statula, buvo kapelai įrengta išorinė terasa-balkonas)33. XIX a. I pusės Bialyničių bažnytinės kapelos inventorių sąrašuose galima rasti šiuos instrumentus: smuiką, altą, violončelę, kvartviolą, kontrabosą, basetlę34 su stryku, fleitą, skersinę fleitą, piccolo fleitą, klarnetą, obojų, fagotą, trimitą, valtorną35, vargonus36. Kvartviolą galėjo padovanoti Liudwika Konstancija iš Szujskių (apie 1770– 1828) ir Karolis Prozorai (1759–1841). Viena fleita buvo pagaminta įmonės „Disny“37.
Verta atkreipti dėmesį į inventoriniuose sąrašuose minimus muzikinius spaudinius, daugiausia išleistus Augsburge. Jie dažniausiai buvo skirti šiai atlikėjų sudėčiai: 4 vokaliniams balsams (canto, alto, tenore, basso), 2 smuikams, violai, violončelei ad libitum, 2 skersinėms fleitoms, 2 obojams, 2 klarnetams arba 2 valtornoms, vargonams, timpanams arba timpanams ad libitum, basso generale.
Su kapelos nariais dažniausiai buvo pasirašomos sutartys, pagal kurias jiems buvo mokamas atlyginimas. Išmokėti pinigai buvo įrašomi į pajamų ir išlaidų registracijos knygą. Vienuolija tikriausiai galėjo turėjo ir atskirą muzikantų pajamų ir išlaidų registracijos knygą38. Finansų knygoje pateikiama informacija apie vargonininkus, grojusius ir klavesinu. Žinoma, kad 1747–1748 m. vargonavo vargonininkas (vardas ir pavardė nežinomi), 1749–1750 m. – Kuzmickis (vardas nežinomas), 1752–1753 m. – Szymonas (pavardė nežinoma)39, apie 20 metų – 1757–1776 m. – Samorockis (Samorodzki; vardas nežinomas)40, apie 15 metų – 1777–1791 m. vargonavo Danilka (Daniel; pavardė nežinoma)41. Taip pat yra minimos išlaidos vargonininkui iš Valkavisko42, vykstančiam į Oršą43, kurį vienuolynas parėmė 1776 m., taip pat vargonininką Wincentą (pavardė nežinoma), nežinia, ar iš Bialyničių, kuris buvo remiamas 1783 metais44.
| Metai | Kapelos narių vardai, pavardės bei pareigos |
|---|---|
| 1750 | Stanisław (pavardė nežinoma), Józef Kostryca45 |
| 1751 | Berniukai: Michał (pavardė nežinoma), Paweł (pavardė nežinoma), Michałowski (vardas nežinomas), Ławrowski (vardas nežinomas), Gradowski (vardas nežinomas), Bildziszewski (vardas nežinomas); kapelionas46 |
| 1755 | Nėra pavardžių, nurodyta, kad kapelos nariams buvo sudarytas atskiras mokėjimų sąrašas47 |
| 1756 | Makuszewicz (vardas nežinomas)48, kapelos nariai |
| 1757 | Ignacy Mejer (senjoras), Ławrynowicz (vardas nežinomas), Zakrzewski (vardas nežinomas), Reut (vardas nežinomas) (diskantas, dumplininkas)49 |
| 1758 | Ignacy (?) Mejer (senjoras), Ławrynowicz (vardas nežinomas)50 |
| 1759 | Ignacy (?) Mejer, Ławrynowicz (vardas nežinomas), Stanisław Dobrowolski, Jankowski vel Jankowski (vardas nežinomas) (bosas), Hrehorowicz (vardas nežinomas)51 |
| 1760 | Ignacy (?) Mejer (senjoras), Ławrynowicz (vardas nežinomas), Borowski (vardas nežinomas), Stanisław Dobrowolski, Stocki (vardas nežinomas)52 |
| 1761 | Ignacy (?) Mejer (senjoras), Ławrynowicz (vardas nežinomas), Borowski (vardas nežinomas), Kulewicz (vardas nežinomas)53 |
| 1762 | Ignacy (?) Mejer (senjoras), Ławrynowicz (vardas nežinomas), Borowski (vardas nežinomas), Chlewiński (vardas nežinomas), Judirowicz (vardas nežinomas)54 |
| 1763 | Ignacy (?) Mejer (senjoras), Ławrynowicz (vardas nežinomas), Borowski (vardas nežinomas), Jankowski (vardas nežinomas), Tamorocki (vardas nežinomas), Chlewiński (vardas nežinomas) (diskantas, altas)55 |
| 1764 | Ignacy (?) Mejer (senjoras), Ławrynowicz (vardas nežinomas), Borowski (vardas nežinomas), Jankowski (vardas nežinomas), Ramesz (vardas nežinomas) (būgnininkas)56 |
| 1765 | Mejer (senjoro tėvas, vardas nežinomas), Mejer (senjoras, vardas nežinomas), Ławrynowicz (vardas nežinomas), Jankowski (vardas nežinomas), Ramesz (vardas nežinomas)57 |
| 1766 | Mejer (senjoras, vardas nežinomas), Ławrynowicz (vardas nežinomas), Borowski (vardas nežinomas), Jankowski (vardas nežinomas), Stypatkowski (vardas nežinomas), Piotrowski (vardas nežinomas)58 |
| 1767 | Ławrynowicz (vardas nežinomas), Jankowski (vardas nežinomas), Stypatkowski (vardas nežinomas), Karczewski (Kaczewski?) (vardas nežinomas) (trombonininkas)59 |
| 1768 | Ławrynowicz (vardas nežinomas), Jankowski (vardas nežinomas), Stypatkowski (vardas nežinomas), Kaczewski (Karczewski) (vardas nežinomas), Awrynowicz (vardas nežinomas), Sambrodzki (vardas nežinomas)60 |
| 1769 | Mejer (senjoras, vardas nežinomas), Ławrynowicz (vardas nežinomas), Stypatkowski (vardas nežinomas), Wróblewski (vardas nežinomas), trombonininkas, Jankowski (vardas nežinomas) (diskantas, altas), Sierpitowski (Sierputowski) (vardas nežinomas)61 |
| 1770 | Mejer (senjoras, vardas nežinomas), Ławrynowicz (vardas nežinomas), Stypatkowski (vardas nežinomas), Wróblewski (vardas nežinomas), Stanisław (?) Dobrowolski, Wołkowski (vardas nežinomas), Stanisław (?) Sokołowski62 |
| 1771 | Mejer (senjoras, vardas nežinomas), Ławrynowicz (vardas nežinomas), Stanisław (?) Dobrowolski, Sokołowski (vardas nežinomas) (diskantas), Wołkowski (vardas nežinomas), Tadeusz (?) Kostrowski63 |
| 1772 | Ławrynowicz (senjoras, vardas nežinomas), Stanisław (?) Dobrowolski, Sokołowski (vardas nežinomas) (diskantas), Tadeusz Kostrowski (trombonininkas), berniukas (altas), Daniłka (pavardė nežinoma) (dumplininkas)64 |
| 1773 | Ławrynowicz (senjoras, vardas nežinomas), Stanisław (?) Dobrowolski, Sokołowski (vardas nežinomas) (diskantas), berniukas Alexas (vardas nežinomas) (altas), 2 berniukai, Daniłka (pavarė nežinoma), Tadeusz Kostrowski (trombonininkas), Kotowski (vardas nežinomas), Kotnoski (tikriausiai turima omenyje Kotowskį), Józef (?) Czudowski, Korniewicz (vardas nežinomas), Korniejewicz (tikriausiai turima omenyje Korniewiczą) (vardas nežinomas)65 |
| 1774 | Mejer (senjoras, vardas nežinomas), Ławrynowicz (vardas nežinomas), Stanisław (?) Dobrowolski, Kotowski (vardas nežinomas), Korniewicz (vardas nežinomas), Józef (?) Czudowski, Wierzbicki (vardas nežinomas)66 |
| 1775 | Stanisław (?) Dobrowolski, Ławrynowicz (vardas nežinomas), Józef Czudowski, Jan Chyliński, Tadeusz Chyliński, Wierzbicki (vardas nežinomas), Józef (?) Czudowski, Korniewicz (vardas nežinomas), berniukai, Tadeusz (?) Kostrowski (trombonininkas)67 |
| 1776 | Jan Chyliński, Tadeusz Chyliński, Ławrynowicz, Stanisław (?) Dobrowolski, Józef Czudowski, Korniewicz (vardas nežinomas), Tadeusz (?) Kostrowski (trombonininkas), Januszek68 |
| 1777 | Tadeusz Chyliński, Jan Chyliński, Ławrynowicz (vardas nežinomas), Stanisław (?) Dobrowolski, Korniewicz (vardas nežinomas), Tadeusz (?) Kostrowski (trombonininkas), Józef (?) Czudowski69 |
| 1778 | Jan Chyliński, Tadeusz Chyliński, Stanisław (?) Dobrowolski, Tadeusz (?) Kostrowski (trombonininkas), Józef (?) Czudowski, Korniewicz (vardas nežinomas) (altas)70 |
| 1779 | Tadeusz Chyliński, Jan Chyliński, Wincenty Kostrowski, Korniewicz (vardas nežinomas), Golejewski (vardas nežinomas), Stanisław (?) Dobrowolski71 |
| 1780 | Tadeusz Chyliński, Jan Chyliński, Golejewski (vardas nežinomas), Goleniewski (vardas nežinomas), Wincenty (?) Kostrowski, Korniewicz (vardas nežinomas), Stanisław (?) Dobrowolski72 |
| 1781 | Tadeusz Chylinski, Jan Chylinski, Józef (?) Czudowski, Goleniewski (vardas nežinomas), Wincenty (?) Kostrowski, Sokołowski (vardas nežinomas), Wincenty Oleński (Olędzki), Korniewicz (vardas nežinomas)73 |
| 1782 | Frejer (vardas nežinomas), Tadeusz Chyliński, Jan Chyliński, Józef (?) Czudowski, Goleniewski (vardas nežinomas), Sokołowski (vardas nežinomas), Olędzki (Oleński) (vardas nežinomas), Ostrowski (vardas nežinomas)74 |
| 1783 | Frejer (vardas nežinomas), Chyliński (jaunesnysis, vardas nežinomas), Chyliński (vyresnysis, vardas nežinomas), Jasiewicz (vardas nežinomas), Goleniewski (vardas nežinomas)75 |
| 1784 | Frejer (vardas nežinomas), Chyliński (jaunesnysis, vardas nežinomas), Chyliński (vyresnysis, vardas nežinomas), Żołtański (vardas nežinomas)76 |
| 1785 | Chyliński (vardas nežinomas), Jasiewicz (vardas nežinomas), Ja(?)wicz (vardas nežinomas)77 |
| 1786 | Nėra informacijos |
| 1787 | Józef (?) Czudowski (senjoras), Jasiewicz (vardas nežinomas), Michał Juszkiewicz78 |
| 1788 | Józef (?) Czudowski (senjoras), Jasiewicz (vardas nežinomas), Michał (?) Juś(Jusz?)kiewicz, Naugarduko79 (senjoras)80 |
| 1789 | Frejer (vardas nežinomas), Józef (?) Czudowski, Doboszyński (vardas nežinomas), Jasiewicz (vardas nežinomas), Rodziewicz (vardas nežinomas)81 |
| 1790 | Frejer (vardas nežinomas), Józef (?) Czudowski, Doboszyński (vardas nežinomas), Jasiewicz (vardas nežinomas)82 |
| 1791 | Jasiewicz (vardas nežinomas)83 |
Tiksli Bialyničių vokalinės-instrumentinės kapelos sudėtis žinoma tik iš 1824–1825 m. ir 1832 m. pildytų ir išlikusių kapelos narių sąrašų (2 lentelė).
| Metai | Vardai ir pavardės (originalo kalba) |
|---|---|
| 1824 |
[1] JS [2] JS Jan Orzeł [3] JS Bartłomiey Szuszkiewicz [4] JS Jan Laterowicz [5] JS Kazimierz Michniewicz [6] Michał Niedzwiecki [7] Amos Szuchalski [8] Marcin Łosink [9] Mikołay Łosink [10] Alexander Dzieniszkiewicz Organista [11] Sergiey Iwanowski Ci wszyscy tak Szlachta iako i Podani należą do Muzyki84 |
| 1825 | 1. JP Wincenty Czechowski Senior 2. JP Jan Orzeł 3. JP Bartłomiej Szuszkiewicz 4. JP Kazimierz Michniewicz 5. Michał Niezdzwiecki 6. Amos Szuchalski 7. Marcin Łosiński 8. Mikołay Łosiński 9. Alexander Dzierniszkiewicz Organista 10. Sergiey Iwanowski 11. Jan Syn JP Orła 12. Jakób Dzierniszkiewicz 13. Józeff 14. Onufry 15. Archip 16. Antoni 17. Piotr Łosiński Ci wszyscy tak Szlach. iako i podel: nalezą do Muzyki85 |
| 1830–1831 | Pagal statistiką kapeloje buvo 21 Muzykantow 86 |
| 1832 | [1] Иосиф Буйневич. Шляхта. Копельмейстер. Деньгами 250 руб. в год и столовое содержание. [2] Иван Орел. Шляхта. На скрипке и певчий. 50 руб. деньгами в год и столовое содержание. [3] Иван Шушкевич. Шляхта, Певчий. [4] Сергей Ивановский. Крестьян из фундушевого имения. На скрипке, кларнете, валторне и органе. [5] Михайло Леонов. Крестьян из фундушевого имения. На контробасе, валторне и кларнете. [6] Онуфрий Иванов. Крестьян из фундушевого имения. На валторне. [7] Мартин Иванов. Крестьян из фундушевого имения. На фаготе и виолончели. |
| 1832 | [8] Данила Никитин. Крестьян из фундушевого имения. На скрипке и барабанах и певчий. [9] Архип Никитин. Крестьян из фундушевого имения. На кларнете и флейте. [10] Антон Ермолаев. Крестьян из фундушевого имения. На флейте. [11] Николай Иванов. Крестьян из фундушевого имения. На флейте. [12] Амос Аксенов. Крестьян из фундушевого имения. На трубе. [13] Ермолай Ларионов. Крестьян из фундушевого имения. На валторне. [14] Осип Гаврилов. Крестьян из фундушевого имения. На скрипке, органе и певчий87. |
XIX a. Bialyničių kapeloje muzikavusių narių skaičių galima palyginti su to meto Polocko jėzuitų kolegijos muzikos bursos kapela88. 1807 m. muzikos bursoje buvo 16 berniukų, kapeloje – 27 asmenys. 1819 m. muzikos bursa turėjo 27 muzikos instrumentus, 21 spausdintą knygą ir rankraščius su natomis. Natų sąrašą sudarė 540 kūrinių89. Taigi Polocko jėzuitų kapela buvo didesnė už Bialyničių kapelą, be to, ji turėjo turtingesnę muzikos natų kolekciją.
Išlikusios finansų knygos patvirtina, kad kapelos nariai mokė jaunuosius muzikantus: pavyzdžiui, I. (?) Mejeris – diskantą ir smuikininką 1765 m., o 1766 m. – tik diskantą90; S. Dobrovolskis – berniuką 1775 m., vargonininkas Samorodskis (vardas nežinomas) – taip pat vieną mokinį 1776 metais91. Po kelių metų mokinius priimdavo dirbti į kapelą. Apie tokią situaciją sužinome iš 1760 m. įrašo92. 1832 m. kapelos narių sąraše pažymima, kad daugelis kapelos narių buvo groti ir giedoti pramokę valstiečiai iš ordino valdų.
Kapelos nariai buvo aprūpinti įvairiais daiktais, nes tikriausiai tai buvo įrašyta jų sutartyse. Rankraščiuose minimos tokios perkamos prekės kaip kepurės, gelumbė, kailiai93, bekeša94, žiponas, avikailiai, diržai, batai, oda95, gelumbė iš falendišo96, sagatas97, drilichas98, peiliai, maistas99. Buvo įdarbintas ir siuvėjas, skalbėja100. Taip pat yra įrašas, kad kapelos berniukams mokami pinigai už skutimą101.
Šaltiniuose nedaug yra žinių apie bursą – namą, kuriame gyveno buvę kapelos muzikantai, taip pat muzikos besimokantys ir kapelai priklausantys berniukai. 1825 m. inventoriuje skaitome, kad Bursa murowana na nowo (Naujai pastatyta mūrinė bursa), o 1845 m. inventoriuje – Naprzeciw Kuchni 30 krokow przez dziedziniec Dom murowany nazwany Bursą (Priešais virtuvę 30 žingsnių per kiemą mūrinis namas, vadinamas bursa)102. Iš 1805 m. generalinės vizitacijos sužinome, kad Bialyničių senosios regulos karmelitai turėjo parapinę mokyklą, kurioje Dwóm oprocz stołu i odziezy Za chodzenie na Chor do Muzyki w Częsci nawet nagradza (Du iš jų, be stalo ir drabužių, dar apdovanojami už tai, kad lanko muzikos [kapelos] chorą)103, 1818 m. vizitacija atskleidžia, kad Szkołki Żadney nie ma prócz utrzymujących się w Klasztorze sierot szlachetnych, przy muzyce razem też uczą się czytać y pisać. Pensyonowanych Muzykow w Klasztorze naydzie się szlachetnych z JPSeniorem Głowackim osob trzy Nr 3. <...> Chłopcow poddanych przy muzyce y Koscielney usłudze 8 (Jokios mokyklos nėra, išskyrus vienuolyne gyvenančius kilmingus našlaičius, kurie prie muzikos [kapelos] mokosi kartu skaityti ir rašyti. Vienuolyne yra trys kilmingi pensininkai muzikantai kartu su Senjoru Głowackiu. <...> Berniukų, tarnaujančių muzikai ir patarnaujančių bažnyčioje, – 8)104. 1824 m. vizitacijos akte pateikiama identiška informacija105.
Pinigai konsoliacijos106 metu grojusiai kapelai buvo skiriami 1765 ir 1772 m., kalėdojimo proga – 1771, 1773, 1775, 1777, 1780, 1789 m., o už kalėdinius linkėjimus – taip pat 1789 metais107.
Aptariamu laikotarpiu įsigyti spausdintų muzikos kūrinių natų nebuvo taip paprasta – jos buvo labai brangios. Tad praktikoje daug dažniau buvo perrašomi rankraščiai. Vis dėlto finansų išlaidų ataskaitose regime 1751 m. įsigytas spausdintas sonatas, o 1763 m. – mišias ir litanijas, įskaitant ir jų įrišimą. Buvo perkamas ir popierius (1754, 1758–1761 m.), skirtas, matyt, natų perrašymui. 1759 m. minimas mišių ir litanijų giesmyno spausdinimas ir įrišimas, o 1761 m. – giesmynų spausdinimas ir įrišimas108. 1758, 1759, 1763, 1771, 1775 m. knygrišys įrišo, paauksavo ir pataisė giedojimo knygas. 1758 m. buvo nupirkta knyga Principia cantus choralis109.
1824 m. inventoriaus sąraše skaitome, kad Noty wszystkie Klasztorne w Bursie pod Dozorem J.P. Seniora Muziki (Visos vienuolyno natos bursoje prižiūrimos muzikos senjoro), o 1825 m. – kad Noty wszystkie są w Bursie lub na chorze pod dozorem Jpana Seniora Muzyki (Visos natos yra bursoje arba chore, prižiūrimos muzikos senjoro). 1845 m. inventoriuje nurodyta, kad Takowe znajduią się Złożone w Szafie na Chórze w Kościele (Esamos [natos] saugomos bažnyčios choro spintoje)110.
Išlikusiuose sąrašuose minimi šie muzikos žanrai: mišios, litanijos, mišparai, simfonijos, koncertai, kvartetai, uvertiūros, arijos, batalijos, maršai, polonezai, anglezai, kadriliai, pučiamųjų instrumentų ansambliui – kvartetai, kvintetai, rondo, uvertiūros. Galbūt inventoriaus įrašuose salwy żałobne (gedulinės salvės) kalbama apie fanfaras, skelbiančias mirtį, Docatow dwanaście – 12 duetų, Partyi na dente (partijos pučiamiesiems) – apie partitas, o ne partijas, pučiamiesiems instrumentams111.
Akivaizdu, kad dauguma kūrinių – pasaulietiniai žanrai. Galima prielaida, kad kapela grodavo už bažnyčios ribų, pvz., Oginskių rūmuose Bialyničiuose.
Bialyničių kapelos natų kolekcija tikriausiai neišliko, todėl tik muzikinių natų sąrašai leidžia aptarti galimą kapelos repertuarą. Kompozitorių asmenvardžiai nurodyti prie mišių, litanijų ir mišparų, tačiau dažnai jie iškraipyti, tad kyla problemos juos šifruojant112. Tenka konstatuoti, kad išlikusiuose sąrašuose mažai minima pasaulietinių kūrinių autorių.
1832 m. Bialyničių inventoriaus natų sąraše nurodytas tik bendras muzikinių kūrinių natų skaičius – 291; 1845 m. revizijoje taip pat pateiktas bendras kūrinių skaičius – 295113. Toliau straipsnyje analizuojami 1818, 1824 ir 1825 m. pildyti natų sąrašai, nes jie yra išsamiausi, su kompozitorių asmenvardžiais.
Gali būti, kad įrašai Msza Solenna Majewskiego-1; Msza Solenna Majewskiego D 1; Msza Solenna Maiewskiego-D-1 yra susiję su kompozitoriumi Majewskiu (vardas, gimimo ir mirties datos nežinomos). Vilniaus katedros Muzikos komiteto protokolų knygoje rašoma, kad 1823 m. Vilniaus katedros senjoras Tadeuszas Neymalowskis turėjo Majewskio in Dis mišių natas. Minėtame šaltinyje taip pat minimos in Es p. Maiewskiego Mažosios mišios114. Šių mišių natas galima rasti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių skyriuje (F105–676). Galima prielaida, kad kompozitorius Majewskis buvo susijęs su Vilniumi.
Sunku pasakyti, ar Msza Solenna Lenzego-1; Msza Solenna Lenzego C 1; Msza Solenna Lenzego-E-1 yra Heinricho Gerhardo Lenzo (Lentzo) (1764–1839) kūrinys, nes šiuo metu nėra informacijos, kad jis apskritai būtų sukūręs tokį kūrinį115.
Anotacijų Pichle na wszystkie głosy-2; Pichle na wszystkie głosy B C 1; Pichle na wszystkie głosy BE-2 atveju neabejotinai turimas omenyje Vaclavas Pichlis (1741–1805), daugiau nei 30-ies mišių autorius. Tačiau nežinome, kokios mišios skambėjo Bialyničiuose, nes kompozitorius sukūrė po kelias tos pačios tonacijos mišias116.
Pasquale’io Anfossio (1727–1797) Mišios B-dur – šis kompozitorius turimas omenyje įrašuose Amfozego-1; Amfozego B 1; Amfozego-B-1117.
Fileza-1; Fileza A 1 Fileza-A-1 anotacijose tikriausiai įrašytas kompozitorius Antonis Filsas (Filtz) (1733–1760). Dėl kelių mišių autorystės iki šiol abejojama. Remiantis RISM informacija, ginčijamas kūrinys yra A-dur tonacijos118.
Lambertas Krausas OSB (1728–1790) tikriausiai yra kelių sąrašuose minimų mišių D-dur autorius. Nežinia, apie kurias iš jų tiksliai kalbama anotacijose Krauza-1; Krauza D 1; Krauza-D-1119.
Tikėtina, kad tarp muzikos rinkinio natų buvo Amandus Ivanschizo OSPPE (1727–1790) Mišių C-dur natos – Amandego-1; Amandego C 1; Amandego-E-1. Kompozitorius, remiantis Maciejaus Jochymczyko duomenimis, sukūrė keletą Mišių C-dur, todėl nežinia, kurios iš jų buvo grojamos Bialyničiuose. Mišių E-dur nėra M. Jochymczyko parengtame kataloge120.
Horyczowskis-2; Zoryczofskis-A 2; Zoryozovskis-F-2 įrašai liudija, kad mišios tikriausiai buvo gautos iš Semiono G. Zoričiaus (Сямён Гаўрылавіч Зорыч) (apie 1745–1799) dvaro muzikantų iš Šklovo121.
Įrašai Aryi Maladowskiego i inne 8; Aryi Maladowskiego i innych-8 bei Małładowski-2; Miładowski C D 2; Miładowski-A-1 gali būti siejami su kompozitoriaus Floriano Stanisławo Miładowskio (1819–1889) tėvu Florianu Fabianu Miładowskiu (gimimo ir mirties datos nežinomos)122.
Sunku nustatyti, apie kurį kompozitorių kalbama įraše Tegera-1. Galima prielaida, kad tai Janas Battistas Fegeris (gimimo ir mirties datos nežinomos), kurį žinome kaip Simfonijos D-dur autorių, arba Feyeris (vardas, gimimo ir mirties datos nežinomos), Simfonijos C-dur autorius123.
Įrašą Faryera Kantyczek Osm. N 8 sunku vienareikšmiškai suprasti. Gal kalbama apie Václavą (Wenzeslao) Freyerį (gimimo ir mirties datos nežinomos), kurio Missa ex B rasta Staniontkuose124, o kompozitoriaus Freyerio Kyrie et Gloria ex D rasta Čekijoje, Jasna Guroje (Pawełas Podejko rado Fraiero simfoniją D-dur125).
Užrašuose Megera kantyczek drukowanych 7; Megera Kantyczek Drukowanych 7; Megera Kantyczek Drukowanych-7 greičiausiai minimas Franciscus Josephas Leontius Meyeris von Schauensee (1720–1789) ir spaudintas jo muzikinis rinkinys Pontificale Romano-Constantiense musicum, seu Missae VII. breviores solennes <...> op. 4, kurį 1757 m. Augsburge išleido J. J. Lotteris.
Galima teigti, kad įraše Kobrycha-6 turimas omenyje kompozitorius Johannas Antonas Kobrichas (1714–1791). Sudėtingiau nustatyti, kurios kompozitoriaus mišios buvo atliekamos, nes nenurodoma tonacija, tik mišių numeris 6. Įraše taip pat nenurodyta, ar tai yra spaudiniai. Galima daryti kelias prielaidas: 6 mišios op. 17, išspausdintos Matthäuso Riegerio (1705–1775) 1757 m. Augsburge; 6 mišios op. 26, išspausdintos J. J. Lotterio 1771 m. Augsburge; 6 mišios op. 27, išspausdintos J. J. Lotterio 1772 m. Augsburge; 6 mišios op. 30, išspausdintos J. J. Lotterio 1777 m. Augsburge; 6 mišios op. 31, išspausdintos J. J. Lotterio 1778 m. Augsburge; 6 mišios op. 35, išspausdintos J. J. Lotterio 1786 m. Augsburge126.
Informacijos Konixperier-6; Komixperyera Drukowanych 13; Komixperyera Drukowanych-13 atveju neaišku, apie kurias mišias kalbama, nes kompozitorius Marianas Königspergeris OSB (1708–1769) buvo daugelio išspaudintų mišių ciklų autorius127 (pvz., Cymbala jubilationis <...> op. 10 (6 mišios, 1747 m.)128, Jubilatis lyturgica <...> op. 15 (6 mišios, 1750 m.), Sacrificium matutinum <...> op. 21 (6 mišios, 1760 m.).
Dycza-7; Dycza-7 – nuoroda į kompozitorių Johanną Sebastianą Dietzą (1711– 1793); žinoma, kad J. J. Lotteris 1753 m. Augsburge išleido VII Mišias solemnes op. 1. Gali būti, kad Bialyničiuose buvo šių mišių rankraštis, o ne spaudinys129.
Apie kompozitorių Iwaszkiewiczių (vardas, gimimo ir mirties datos nežinomos), minimą užrašuose Iwaszkiewicza C D 2; Iwaszkiewicza-CD-2130, žinių kol kas neturime.
Įrašai Hagera Kantyczek drukowanych 2; Stagera Kantyczek Drukowanych-4 gali būti tapatinami su kompozitoriumi Franzu Salesu Ignazu Hagereriu (1700–1768), tačiau šiuo metu trūksta konkrečios informacijos apie jo spausdintas mišias, kurias mini šie užrašai 131.
Galbūt įrašuose Szegera kantyczek drukowanych 4; Szegera Kantyczek Drukowanych-8 minimas kompozitorius Josefas Ferdinandas Norbertas Segeris (1716–1782). Yra žinoma, kad jis kūrė mišias, tačiau nepavyko rasti jokios informacijos apie jo spausdintus kūrinius132.
Įrašai Amfosego-1; Amfozego C 1; Amfosego-E-1 gali būti apie kompozitorių Pasquale’į Anfossio (1727–1797)133.
Užrašuose Kraucewa-1; Krauzowa D 1; Krauzowa-D-1 tikriausiai turima omenyje Lamberto Krauso OSB (1728–1790) litanija iš aštuonių Loreto litanijų rinkinio Alauda Mariae praeconia festive et pie cantans <...> op. 3, kurį 1764 m. Augsburge išleido Matthaeusas Riegeris. Šiame rinkinyje yra antra, ketvirta ir aštunta litanijos D-dur tonacijos, tačiau nežinoma, kuri iš jų buvo atliekama Bialyničiuose134.
Anotacijų Kaminskiego-1; Kamińskiego A 2; Kamińskiego-A 2 atveju galima prielaida, kad jos susijusios su kompozitoriumi Kamińskiu (vardas, gimimo ir mirties datos nežinomas), kuris Vilniaus katedros Muzikos komiteto protokolų knygoje įrašytas kaip Mišių D-dur autorius135.
Nėra visiškai aišku, ar įrašuose Florego-1; Florego C1; Florego-E-1 kalbama apie Franciszeką Ignacą Florą (apie 1703–1745), 1736–1745 m. dirbusį smuikininku Jeronimo Florijano Radvilos (1715–1760) dvaro kapeloje136.
Įvardijimai Leopolda-2; Leopolda-C 1; Leopolda-D-2137 gali nukreipti į kompozitorių Antonio Gustawą Leopoldą (apie 1754–1831), švedų Leopoldų giminės palikuonį, muziką, fortepijoninių pjesių kompozitorių, kurį etmonas Mykolas Kazimieras Ogińskis (1728–1800) įdarbino Slanimo138 teatre139.
Bryxa-1; Bryxa F 1; Bryxa-F-1 įrašuose tikriausiai turimas omenyje kompozitorius Františekas Xaveras Brixis (1732–1771). RISM sistemoje yra keli įrašai apie F. X. Brixio Litaniją F-dur tonacijos140.
Įrašus Papyo Flosego-1; Passya Slasse-A 1; Papyo Hosse-A-1 galima tapatinti su Johanno Adolfo Hassės (1699–1783) oratorija Passionsoratorium: Die Pilgrimme auf Golgatha, von Herrn Hasse in Musik <...>141 arba I Pellegrini al sepolcro di Nostro Signore. Minėta oratorija buvo atlikta 1758 m. Didžiojo penktadienio iškilmėse kapucinų bažnyčioje Varšuvoje dalyvaujant karaliui Augustui III (1696–1763)142.
Konixperiera drukowanych 6; Komixperyera Drukowanych 6; Komixperyera Drukowanych-6 nurodo kompozitorių Marianusą Königspergerį OSB (1708–1769). Skaičiaus 6 atveju galima daryti prielaidą, kad tai litanijos iš Mariale lauretanum, completens 6 solemnes lytanias <...> op. 7, išspausdintos Philippo Ludwigo Klaff-schenckelio Augsburge 1744 m., arba Echo Marialis lauretani resonans 6 lytanis solemnibus de BMV <...> op. 17, išspausdintos J. J. Lotterio Augsburge 1753 metais143.
Nežinia, kurios Johanno Antono Kobricho (1714–1791) litanijos minimos įrašuose Kobrycha drukowana-1; Kobrycha Drukowanych 7; Kobrycha Drukowanych-7144, nes kompozitoriui dar gyvam esant J. J. Lotterio leidykloje Augsburge buvo išspausdinti keli jo litanijų ciklai: op. 9 1752 m.; op. 16 1756 m.; op. 24 1762 m.; op. 36 1787 metais145.
Galbūt įrašai Szuka D 1; Szulca-D-1146 susijęs su kompozitoriumi Johannu Abraomu Peteriu Schulzu (1747–1800), kuris 1772 m. grojo kunigaikščio Kazimiero Sapiegos (1757–1798) dvaro kapeloje Derečine147.
Kyla sunkumų šifruojant kompozitorių įrašuose Harbuewicz b 1; Starbesewicz-B-1, o pirmąją įrašų Slank, Włoska i OffiCian Sgo Józefa 3; Plank Włoska i Offition Swięgo Jozefa-3 dalį galima sieti su Beda Plank OSB (1741–1830), tačiau neaišku, ar jis sukūrė litaniją148, ar ją tik perrašė149.
Įrašytą pavardę Kamińskiego A 1; Kamińskiego-A-1 galima tapatinti su Kamińskiu, kuris Vilniaus katedros Muzikos komiteto protokolų knygoje įrašytas kaip Mišių D-dur autorius, o įrašus Szuka D 2; Szuka-D-2150 vėlgi galima sieti su jau minėtu J. A. P. Schulzu, kuris 1772 m. dirbo Kazimiero Sapiegos (1757–1798) dvaro kapeloje Derečine151.
Nurodytų pavadinimų Starbudardy 2 bez nazwiska 3-5; Starbudardy 2 bez nazwiska 3–5 šiuo metu negalime sutapatinti su konkrečiu kompozitoriumi, o įrašai Białynicki D 1 i Mohilewski D a-2; Białynicki D-1 i Mohilewski D. 1–2 nurodo tik geografines vietoves – Bialyničius ir Mogiliavą. Białynicki įrašo atveju galima prielaida, kad kompoziciją sukūrė vienas iš senosios regulos karmelitų vienuolyno kapelos narių. Įrašą Mohilewski galima susieti su keliais centrais – mieste veikė jėzuitų rezidencija (1680–1779 m.) ir kolegija (1779–1820 m.), o apie 1684 m. įkurta muzikos bursa, veikusi ir XIX a. pradžioje. Bernardinai, karmelitai ir dominikonai Mogiliave turėjo savo vienuolynus ir bažnyčias, todėl būsimi tyrimai galėtų atskleisti, ar minėti ordinai galėjo turėti vokalines-instrumentines kapelas. Taip pat žinoma, kad Mogiliavo Šv. Stanislovo katedroje veikė kapela: 1838 m. joje grojo 15 muzikantų152. Tuo pačiu metu kartu su jėzuitų centru veikė ir grafo Zacharijaus Černyševo (Захарий Григорьевич Чернышев) (1722–1784)153 dvaro muzikinis teatras.
Anotacijos Starega Drukowanych-4; Stagega Drukowanych 4–4 gali būti siejamos su kompozitoriumi Franzu Salesu Ignazu Hagereriu (1700–1768) ir jo kūriniu Harmonia Sacro-Davidica, continens III. vesperas cum psalmis occurrentibus per annum <...>, opus I, kurį 1751 m. Augsburge išspausdino J. J. Lotteris154. Vis dėlto inventoriaus įraše kalbama apie keturis šio kompozitoriaus mišparus, o Augsburgo leidinyje yra tik trys.
Johannas Antonas Kobrichas (1714–1791) buvo Splendor vespertinus <...>, penkių mišparų ciklo iš op. 12, išleisto 1754 m. Augsburge J. J. Lotterio, autorius. Tai patvirtina inventorinis įrašas Kobrycha Drukowanych-5155.
Konixperyera-4; Komixperyera-4 – Marianas Königspergeris OSB (1708–1769)156 yra sukomponavęs ne vienus mišparus, o kompozitorius Jaglińskis (vardas ir gyvenimo datos nežinomos) minimas įraše Jaglińskiego 1 i Kompleta 1–2157.
Reikia tikėtis, kad tolesni archyviniai tyrimai papildys turimą informaciją, leis atskleisti ir kitus Bialyničių senosios regulos basųjų karmelitų vokalinės-instrumentinės kapelos muzikinio gyvenimo aspektus. Siekiant apibendrinti Vilniaus vyskupijos XVIII a. II pusės – XIX a. I pusės katalikų vienuolijų vokalinių-instrumentinių kapelų veiklą, tyrėjų dėmesio laukia ne tik Bialyničių, bet ir kitų vienuolijų paveldas.
Gauta 2022 05 23
Priimta 2022 06 22
1. Andrysiak, E.; Walczak, K. Józef Leopold z Rzepiszewa i jego biblioteka (przyczynek do dziejów księgozbiorów ziemiańskich). Biuletyn Szadkowski. 2007. 7: 77–91.
2. Bieńkowska, I. Muzyka na dworze księcia Hieronima Floriana Radziwiłła. Studia et dissertationes instituti musicologiae universitatis varsoviensis. Seria B. T. 19. Warszawa: Wydawnictwo Uniwersytetu Warszawskiego, 2013.
3. Blume, F.; Finscher, L. Die Musik in Geschichte und Gegenwart: allgemeine Enzyklopädie der Musik. T. 15. Kassel: Bärenreiter Verlag, 2006.
4. Boberek, W. Maryjne sanktuarium karmelitów w Białyniczach. Architektura i sztuka „Białoruskiej Częstochowy“. Sztuka kresów wschodnich. 2006. 6: 97–153.
5 Dlabacz, G. J. Allgemeines historisches Künstler-Lexikon für Böhmen und zum Theil auch für Mähren und Schlesien. T. 2. Prag: Prag Gedruckt G. Haase, 1815.
6. Eitner, R. Biographisch-bibliographisches Quellen-Lexicon der Musiker und Musikgelehrten der christlic Zeitrechung bis zur Mitte des neunsehnten Jahrhunderts. T. 6. Leipzig: Breitkopf & Haertel, 1902.
7. Encyklopedia muzyczna PWM: część biograficzna [T. 5]. Red. E. Dziębowska. Kraków: Polskie Wydawnictwo Muzyczne, 1997: 323.
8. Encyklopedia muzyczna PWM: część biograficzna [T. 9]. Red. E. Dziębowska. Kraków: Polskie Wydawnictwo Muzyczne, 2007: 169–170.
9. Encyklopedia muzyki. Red. A. Chodkowski. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 2006: 476.
10. Gryko-Andrejuk, B. Inwentarz karmelitów w Białyniczach z 1825 r. w zbiorach Biblioteki Litewskiej Akademii Nauk w Wilnie, fond 273–263, k. 1–8. Białostockie teki historyczne. 2011. 9: 253–256.
11. Idaszak, D. Grodzisk Wielkopolski. Katalog tematyczny muzykaliów. Musica Jagellonica. Studia et Dissertationes Instituti Musicologiae Universitatis Varsoviensis. T. I. A. Kraków, 1993.
12. Jochymczyk, M. Muzyka religijna u progu klasycyzmu. Amandus Ivanschiz OSPPE (1727–1758). Musica Claromontana – Studia. T. 5. Lublin: Wydawnictwo Muzyczne Polihymnia, 2014.
13. Kadulska, I. Widowiska odświętne w teatrze na Kresach na przełomie XVIII i XIX wieku. Annales Universitatis Mariae Curie-Skłodowska. Sectio FF. Philologiae. 2002–2003. 20–21: 135–146.
14. Kochanowicz, J. Geneza organizacja i działalność burs muzycznych. Jezuickie bursy muzyczne w Polsce i na Litwie w XVII i XVIII wieku. Cz. 1. Studia i Materiały do Dziejów Jezuitów Polskich. T. 7. Kraków: Wydawnictwo WAM: Wyższa Szkoła Filozoficzno-Pedagogiczna „Ignatianum“, 2002.
15. Kochanowicz, J. Słownik geograficzny jezuickich burs muzycznych: materiały. Jezuickie bursy muzyczne w Polsce i na Litwie w XVII i XVIII wieku. Cz. 4. Studia i Materiały do Dziejów Jezuitów Polskich. T. 10. Kraków: Wydawnictwo WAM: Wyższa Szkoła Filozoficzno-Pedagogiczna „Ignatianum“, 2002.
16. Leopold, A. A. Rzepiszew-zarys dziejów. Biuletyn szadkowski. 2002. 2: 41–59.
17. Maciejewski, T. Papiery muzyczne po kapeli Klasztoru Panien Benedyktynek w Staniątkach. Silva medii et recentioris aevi. T. 10. Warszawa: Pax, 1984.
18. Mrowiec, K. Katalog muzykaliów gidelskich. Rękopisy muzyczne kapeli klasztoru gidelskiego przechowywane w Archiwum Prowincji Polskiej OO. Dominikanów w Krakowie. Kraków: Archiwum Prowincji Polskiej OO. Dominikanów, 1986.
19. Müller, P. I. Zu Disentiser Musikgeschichte in der 2. Hälfte des 18. Jahrhunderts. Bündner Monatsblatt: Zeitschrift für Bündner Geschichte, Landeskunde und Baukultur. 1953. 2–3: 73–91.
20. Österreichisches Biographisches Lexikon 1815–1950. Bd. 8 (Petračić Franjo–Ražun Matej). Wien: Verlag der Österreichischen Akademie der Wissenschaften, 1983.
21. Pacevičius, A. Senosios regulos karmelitų prie Šv. Jurgio bažnyčios buvusio vienuolyno biblioteka: sovietmečio „spaudos archyvo“ šmėkla ar knygos kultūros faktas? Bibliografija: mokslo darbai. 2005–2006. 2007: 138–146.
22. Paszkiewicz, U. Cathalogus cathalogorum: inwentarze i katalogi bibliotek z ziem wschodnich Rzeczypospolitej od XVI wieku do 1939 roku: spis scalony, poprawiony i uzupełniony. T. 2. Warszawa: Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego, 2015.
23. Paszkiewicz, U. Inwentarze i katalogi Bibliotek z ziem wschodnich Rzeczypospolitej do 1939 roku. Suplement 1. Polskie Dziedzictwo Kulturalne. Seria B. Wspólne Dziedzictwo. Warszawa: „DiG“, 2000.
24. Podejko, P. Katalog tematyczny rękopisów i druków muzycznych kapeli wokalno-instrumentalnej na Jasnej Górze. Studia Claromontana-Studia. T. 12. Kraków: s. n., 1992.
25. Povilionis, G. Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokykla: meistro Nicolauso Jantzono fenomenas. Lietuvos muzikologija. 2011. 12: 135–148.
26. Povilionis, G. Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vilnius: Vargonų paveldo centras, 2014.
27. Rheinfurt, H. Der Musikverlag Lotter in Augsburg (ca. 1719–1845). Tutzing: Schneider, 1977.
28. Sowiński, W. Słownik muzyków polskich dawnych i nowoczesnych, kompozytorów, wirtuozów, śpiewaków, instrumencistów, lutnistów, organmistrzów, poetów lirycznych i miłośników sztuki muzycznej, zawierający krótki rys historyi muzyki w Polsce, opisanie obrazów cudownych i dawnych instrumentów z muzyką i portretem autora. Paryż: nakładem autora; skł. gł. w Księgarni Luxemburgskiej; Drukarnia E. Martinet, 1874.
29. The New Grove Dictionary of Music and Musicians. Vol. 1. A to Bacilly; Vol. 6. Edmund-Fryklund; Vol. 10. Kern-Lindelheim; Vol. 12. Meares-Mutis; Vol. 14. Osaka-Player piano; Vol. 16. Riegel-Schusterfleck; Vol. 17, Schütz-Spinto. Ed. S. Sadie. London: Macmillan Publishers Limited, 1980.
30. Tomaszewski, W. Bibliografia warszawskich druków muzycznych 1801–1850. Warszawa: Biblioteka Narodowa, 1992.
31. Zgliński, M. Budownictwo organowe na terenie dawnego Wielkiego Księstwa Litewskiego do około 1850 roku w świetle najnowszych badań. Muzyka. 2003. T. 48. 3: 65–98.
32. Żórawska-Witkowska, A. Muzyka na polskim dworze Augusta III. Cz. 1. Studia et Dissertationes Instituti Musicologiae Universitatis Varsoviensis. Seria B. T. 17. Lublin: Wydawnictwo Muzyczne Polihymnia, 2012.
33. Грибайло, В. А. История Могилёвского театра драмы. Часть 2. Prieiga per internetą: http://mdrama.by/about?page=0%2C0%2C0%2C1 [žiūrėta 2022 03 30].
34. Белова, Т. В. Города, местечки и замки Великого княжества Литовского. Минск: Беларуская Энцыклапедыя імя П. Броўкі, 2009.
35. Зянюк, Р. Музычныя традыцыі беларускіх касцёлаў у канцы XVIII–XIX стагодзях, Каталіцкі Веснік. 27.01.2021. Prieiga per internetą: https://catholicnews.by/muzychnyja-tradycyi-belaruskih-kascjola-u-kancy-xviii-xix-stagoddzjah/ [žiūrėta 2022 03 30].
36. Прыватныя тэатры. 2011 12 12. Prieiga per internetą: www.bibliofond.ru/view.aspx?id=522865 [žiūrėta 2022 03 30].
37. Трифонова, Н. Я. Стенопись Восточной Белоруссии XVII–XVIII вв. Автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата искусствоведения. Санкт-Петербург: Санкт-Петербургский государственный университет, 1993. Prieiga per internetą: http://www.dissercat.com/content/stenopis-vostochnoi-belorussii-xvii-xviii-vv [žiūrėta 2022 03 30].
38. Яцевич, А. Крепостной Санкт-Петербург Пушкинского времени. Ленинград: Пушкинское общество, 1937. Prieiga per internetą: http://www.agitclub.ru/hist/old/peterburg07.htm [žiūrėta 2022 03 30].
1. Computa Conventus Bialynicensis Perceptarum quod Expensarum ad 1748. LVIA. F. 604. Ap. 1. B. 4360. L. 1–331.
2. Inwentarz XX Karmelitów Białynickich, Inwentarz Kościoła, Klasztoru y Folwarku Xięży Karmelitów Białynickich Dawney Reguły=Sporządzony 1825 r. LMAVB RS. F. 273–263. L. 1–2.
3. Klasztoru Białynickiego w Roku 1845. НГАБ. Ф. 2380. Воп. 1. Сп. 9. L. 1–5, 8–11v.
4. Vilniaus katedros Muzikos komiteto posėdžių protokolų knyga. LMAVB RS. F. 43–19679. L. 1–23.
5. Визиты кармелитских монастырей Витебской, Могилевской губерний за 1818 год. НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 59–73.
6. Визиты кармелитских монастырей Витебской, Могилевской губерний за 1824 год. НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 41–64v.
7. Дело о ревизии Белинического кармелитского монастыря. НГАБ. Ф. 1297. Воп. 1. Спр. 6488. Л. 1–22.
8. Iнвентар касцёла i кляштара кармелiтау за 1845 год (польская), Inwentarz podawczy Kościoła i Инвентарь белыничского костёла за 1830–1831 г. РГИА. Ф. 822. Оп. 12. Д. 2791. Л. 12–16.
1. Clavis musica fidelibus purgantibus caeli januam aperiens in VI. missis defunctorum et II. libera civico-ruralibus, stylo moderno <...> Opus XVII <...> Joanne Antonio Kobrich. Augustae Vindelicorum: Rieger, 1757.
2. Cultus latreuticus Deo echaristico sub S.S. missae sacrificio exhibitus: VI missis solennibus quarum <...>. Opus XXXI/Johann Anton Kobrich, Augustae Vindelicorum: Lotter, 1778.
3. Cultus Sanctorum Lytaneuticus in honorem Beatissimae Mariae Virginis, S. Josephi, S. Joannis Nepomuceni, S. Ignatii de Loyola, S. Francisci Xaverii, Concinnatus, seu Sex Lytaniae Lauretanae Solemnes <...>. Opus IX. Augustae Vindelicorum. Apud Joannis Jacobi Lotteri Haeedes, 1752.
4. Cymbala jubilationis sive VI. missae solemniores, unà cum hymno ambrosiano Te deum laudamus <...>. Opus X. Augustae Vindelicorum, Suptibus Philippi Ludovici Klaffschenckelii, Anno MDCCXLVIL. Perspausdinta: Faksimile-Edition. Ulm. Nr. 7. Stuttgart: Cornetto Verlag, 2004.
5. Encomia Mariano Lauretana Seu X. Lytaniae <...> a Joanne Antonio Kobrich <...>. Opus XXIV. Augustae Vindelicorum. Typis & Sumptibus, Joannis Jacobi Lotteri, 1762.
6. Joannis Antonii Kobrich <...> VI missae breves <...> cum una missa de requiem <...>. Opus XXXV. Augustae Vindelicorum, Typis & Sumptibus Joannis Jacobi Lotter, Musicopolae, 1786.
7. Passer solitarius in tecto, id est: octo missae <...> opus I/opera R. P. Lamberti Kraus <...>. Augustae Vindelicorum, Sumptibus Matthaei Eieger, Bibliopole, Anno MDCCLXII.
8. Sacrificium matutinum VI. missis solemnibus <…> a Marianus Königsperger <…>. Opus XXI. Ratisbonae MDCCLX. Sumptibus Joannis Michaelis Schmid, ludimagistri et arithmetici. Ulmae, ex officina Christiani Ulrici Wagneri.
9. Sacrificium vespertinum Deo in odorem Suavitatis oblatum complectens IV. Vesperas De Dominica, B. V. Maria & Apostolis, Unà cum Psalmis insititiis pro varietate Festorum: IV. Antiphonas De eadem B. Virgine. 4. <...> a R. F. Mariano Königspeger <...>. Opus V. Augustae Vindelicorum, Suptibus Philippi Ludovici Klaffschenckelii, MDCCXLIII.
10. Septem Claves Musicae aperientes Venerationem Sabbathinam B. V. Mariae per VII. Lytanias Lauretanas rurales <...> Auctore Joanne Antonio Kobrich <...>. Opus XVI. Augustae Vindelicorum, Sumptibus Joannis Jacobi Lotteri Haeredum, MDCCLVI.
11. Joannis Antonii Kobrich <...> VI. Lytaniae lauretanae breviores <...>. Opus XXXVI. Augustae Vindelicorum: Lotter, 1787.
12. Johann Anton Kobrich <...> VI Missae rurales <...>. Op. XXVII. Augustae Vindelicorum: Lotter, 1772.
13. Joannis Antonii Kobrich <...> VI missae solennes: ex C. et D. ad modernum. <...>. Opus XXVI. Augustae Vindelicorum, Typis et Sumptibus Joannis Jacobi Lotteri, MDCCLXXI.
14. VI missae breves et VI Offertoria de festis Domini <...> cuiuslibet sancti, vel sanctae, de omni tempore: Opus XXX. Johann Anton Kobrich, Augustae Vindelicorum: Lotter, 1777.
15. Splendor Vespertinus <...> Vesperae brevis ac Solemnes <...>. Operâ Joannis Antonii Kpbrich <...>. Opus XII. Augustae Vindelicorum. Sumptibus Joannis Jacobi Lotteri Haeredum, MDCCLIV.
RISM (Répertoire International des Sources Musicales) – informacija apie kompozitorius bei jų muzikinius rankraščius ir saugojimo vietą
1 Белова 2009: 69; Sapiegos (lenk. Sapiehowie) – XV–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos didikų bei Katalikų Bažnyčios veikėjų giminė.
2 Mogiliãvas (brus. Магілёў, Mahiliov; rus. Могилёв, Mogiliov) – miestas Baltarusijos rytuose, į rytus nuo Minsko, abipus Dniepro.
3 Boberek 2006: 98, 101–107, 134; Gryko-Andrejuk 2011: 165; Зянюк 2021.
4 LVIA. F. 604. Ap. 1. B. 4360. L. 10, 11.
5 Зянюк, Р. У. Кляштар кармелітаў у Бялынічах: некаторыя аспекты гісторыі і дзейнасці (канец XVIII– XIX ст.). Nepublikuotas straipsnis.
6 Трифонова 1993; Boberek 2006: 108–109; Pacevičius 2007: 138–146; Paszkiewicz 2000: 21; Gryko-Andrejuk 2011: 253–256; Paszkiewicz 2015: 527–528; Зянюк 2021; Зянюк (nepublikuotas straipsnis).
7 LVIA. F. 604. Ap. 1. B. 4360.
8 Boberek 2006: 129–130; Zgliński 2003: 76–77; Povilionis 2011: 137, 145; Povilionis 2013: 174.
9 Alberto Liudviko Goštauto kolekcija. LMAVB RS. F. 273–263.
10 Национальный исторический архив Беларуси (toliau – НИАБ). Ф. 1781 Могилёвская римско-католическая консистория; Ф. 2380 Белыничский костёл; Ф. 1297 Канцелярия генерал-губернатора витебского, могилёвского и смоленского, город Витебск Витебского уезда Витебской губернии.
11 Российский государственный исторический архив (toliau – РГИА). Ф. 822 Римско-католическая духовная коллегия Министерства Внутренних Дел.
12 РГИА. Ф. 822. Оп. 12. Д. 2791. Л. 14v, 12v–13, 14.
13 1825 m. – 475 muzikiniai kūriniai, 1832 m. – tik 291.
14 НГАБ. Ф. 2380. Воп. 1. Сп. 9. Л. 10.
15 Kapelij Pro festo SS. Scapul. LVIA. F. 604. Ap. 1. B. 4360. L. 5. <...> na Uroczystość Szkaplerza Sgo Nayś: Maryi Panny 16. Lipca bywa wielkie zgromadzenie Ludu, takoż w Sobotę Wotiwa cum Expositione SSmi w Monstrancium z Prosessyą i Muzyką <...>. НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 142. Л. 41.
16 LVIA. F. 604. Ap. 1. B. 4360. L. 16v, 42, 50, 71, 82v, 100.
17 Ten pat. L. 9–10, 14, 16v, 17, 19v, 25v, 29v, 30v, 33v, 36, 50, 55–56, 62–62v, 86v, 118v, 192, 206, 264v; L 267v, 277, 289v, 290v, 291, 292v, 302.
18 Ten pat. L. 30, 51v, 71, 79v, 87, 108, 298.
19 Ten pat. L. 65v, 70v.
20 Kvartviola (kwartwiola) – senas kontraboso terminas (Encyklopedia muzyki 2006: 476).
21 Ten pat. L. 50, 64, 73v, 87, 115v, 131v, 172v.
22 Ten pat. L. 162. Violomis buvo vadinami įvairūs panašios konstrukcijos styginiai instrumentai: viola da bracio (rankinė viola), viola da gamba (alkūninė viola), viola d’amore (kupidono viola), viola pomposa (maža violončelė) ir kiti.
23 Ten pat. L. 16v, 19v, 44, 50, 73v, 186, 290v, 307.
24 Ten pat. L. 5v, 9, 35, 50, 86v, 294v.
25 Ten pat. L. 16v, 44, 167.
26 Ten pat. L. 10, 35, 59, 137v.
27 Ten pat. L. 135v, 141v, 146v.
28 Ten pat. L. 19v, 64, 131v, 196v, 211v, 213v, 218v, 231.
29 Ten pat. L. 9, 57v, 79, 106v, 125, 173.
30 Ten pat. L. 47, 48, 59v, 64, 65–65v, 68–68v, 70–70v, 71–72.
31 Ten pat. L. 104v, 154, 185v, 195v, 223v, 230v, 270, 302v.
32 Ten pat. L. 227v, 229, 244, 248.
33 Boberek 2006: 108. Bialyničių bažnyčios terasą-balkoną 1873 m. litografijoje atvaizdavo Napoleonas Orda (1807–1883).
34 Basetlė – liaudies muzikos instrumentas, tenorinis-bosinis styginis chordofonas. Pavadinimas gali reikšti violončelę.
35 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 52–52v; LMAVB RS. F273–263. L. 13v; НГАБ. Ф. 2380. Воп. 1. Сп. 9. Л. 10; НГАБ. Ф. 1297. Воп. 1. Сп. 6488. Л. 14v.
36 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 60; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 42; LMAVB RS. F273–263. L. 3v.
37 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 52; LMAVB RS. F273–263. L. 52; НГАБ. Ф. 2380. Воп. 1. Сп. 9. Л. 10.
38 LVIA. F. 604. Ap. 1. B. 4360. L. 43.
39 Ten pat. L. 5–6, 8v–9v, 10v, 12–12v, 27, 29v–30.
40 Ten pat. L. 54v, 58, 59v–60, 61v, 62v–63, 66v, 71, 73v, 79, 83, 85, 90v, 104v, 113, 115v, 117v, 121v, 122v, 127v, 128v, 130v, 131v, 134, 136v, 140v, 143, 145, 146v, 150, 151v, 153v, 155, 158, 160, 161v, 163, 165, 167–167v, 171v, 172v, 175v–176, 183, 184, 185v–186, 191, 192v, 193v–194, 195–195v, 197v, 199v–200.
41 Ten pat. L. 212, 213, 217, 220v–221, 222v, 224, 227v, 229, 231v, 233v, 235, 236–237, 240, 242, 244, 245v, 246v, 247v, 248v, 250, 253, 256v, 257v, 263v, 264v–266v, 269v, 272, 277; L. 278, 284v, 287, 288, 290, 291, 295v, 297–297v, 303v, 306, 309–309v, 311.
42 Valkaviskas (brus. Ваўкавыск, Vaukavysk) – miestas Baltarusijos vakaruose, Gardino srityje, į pietryčius nuo Gardino.
43 Orša (brus. Орша) – miestas šiaurės rytų Baltarusijoje.
44 LVIA. F. 604. Ap. 1. B. 4360. L. 199v, 271v.
45 Ten pat. L. 13v, 15.
46 Ten pat. L. 16v, 17–18, 19v, 20v.
47 Ten pat. L. 37v, 40–41v, 42v–43; Kapelistom in vim Zasług według regestru osobnego 32. L. 43.
48 Ten pat. L. 44v–45.
49 Ten pat. L. 50v–51, 52, 54v–55v, 57, 58, 59.
50 Ten pat. L. 59v–60, 61–61v, 62v, 63v–64v.
51 Ten pat. L. 66–66v, 68–68v, 70, 71, 73.
52 Ten pat. L. 73v, 75v-76v, 77v, 78v, 79v–80.
53 Ten pat. L. 81, 83, 85–85v, 88v–89.
54 Ten pat. L. 89v, 90v–91, 92v, 94v, 95v.
55 Ten pat. L. 96v, 97v, 98v–99, 100–100v, 104v.
56 Ten pat. L. 106v–107v, 109, 111–111v, 113.
57 Ten pat. L. 114, 115v, 117v, 118v.
58 Ten pat. L. 121v–122, 125, 127v–128v.
59 Ten pat. L. 130v–131v, 133, 134–134v, 135v–138.
60 Ten pat. L. 140v–141, 142v, 143v.
61 Ten pat. L. 145, 146–146v, 147–150, 151v.
62 Ten pat. L. 153–154, 155, 157v–158v.
63 Ten pat. L. 159, 160, 161v, 162v–163v, 165–166, 167.
64 Ten pat. L. 167–168v, 170, 171–171v, 172v–173.
65 Ten pat. L. 175–176, 177, 178, 179, 180–180v.
66 Ten pat. L. 181v–188.
67 Ten pat. L. 189, 190, 191–197v.
68 Ten pat. L. 198v–200, 201–205, 206–208, 209–209v.
69 Ten pat. L. 210, 211v–212, 121, 212v–213, 214v, 216, 217–218, 219.
70 Ten pat. L. 218v–223v.
71 Ten pat. L. 224, 226–226v, 227v, 229, 230–230v, 231v, 232v–234.
72 Ten pat. L. 236–237, 238–239, 240–241, 242, 243, 244, 245–245v.
73 Ten pat. L. 246–250, 251v, 253.
74 Ten pat. L. 253–254, 256v, 257v, 261, 265.
75 Ten pat. L. 265–265v, 266v–267, 268v, 272–272v.
76 Ten pat. L. 276, 278, 281.
77 Ten pat. L. 284v–285.
78 Ten pat. L. 290, 291, 292v.
79 Naugardukas (brus. Навагрудак) – miestas Vakarų Baltarusijoje.
80 Ten pat. L. 295–296, 297–298.
81 Ten pat. L. 301, 303v.
82 Ten pat. L. 305v–306v, 308v.
83 Ten pat. L. 309v, 311.
84 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53v.
85 LMAVB RS. F273–263. L. 14v.
86 РГИА. Ф. 822. Оп. 12. Д. 2791. Л. 14.
87 НГАБ. Ф. 1297. Воп. 1. Спр. 6488. Л. 14–14v.
88 Kochanowicz 2002. 10: 183–184; Kochanowicz 2002. 7: 270.
89 43 mišios, 10 Requiem, 19 mišparų, 31 litanija ir salvės, 32 uvertiūros, 70 simfonijų, 7 Te Deum, 4 Miserere, 4 pasijos, 75 arijos, 40 koncertų, 15 variacijų, 30 „partijų ir harmonijų“, 17 sonatų ir duetų, 16 trio, 25 kvartetai, 7 kvintetai, 50 maršų, 12 dramų, 3 oratorijos, 30 „partitūrų“.
90 Nepilnamečius diskantus kapelmeisteris tikriausiai prižiūrėjo ilgiau, be to, jis buvo atsakingas ir už jų ugdymą, už kurį gaudavo lėšų. Keletą metų berniukai ansamblyje galėjo atlikti soprano partijas. Nežinoma, ar po mutacijos laikotarpio jie buvo išsiunčiami atgal į šeimas, ar jiems buvo leista likti kapeloje kaip žemesniam balsui ar instrumentalistui. LVIA. F. 604, Ap. 1. B. 4360. L. 117v, 127v.
91 Ten pat. L. 193, 199v.
92 Ten pat. L. 78.
93 Ten pat. L. 57v, 58, 68v, 114, 115v, 168, 170, 177, 180–180v, 198, 232v, 261, 262.
94 Ten pat. L. 58v, 175, 226v. Bekeša – ilgas vyriškas paltas, kurio vidus dažniausiai buvo iš kailio.
95 Ten pat. L. 20v, 89, 100v, 146, 148, 168v, 189, 204v, 213v, 219, 261.
96 Ten pat. L. 76, 134. Falendišas – storas ir sunkus olandiškas audinys.
97 Ten pat. L. 195. Sagatas – drobė, dažyta mėlynai su baltais taškeliais, arba rankų darbo lininis audinys.
98 Ten pat. L. 261. Drilichas – storas, tvirtas medvilninis arba lininis audinys su dvinytės juostos pynimu, skirtas darbo drabužiams.
99 Ten pat. L. 60, 175, 181v, 233.
100 Ten pat. L. 63v, 138.
101 Ten pat. L. 176.
102 LMAVB RS. F273–263. L. 13. НГАБ. Ф. 2380. Воп. 1. Сп. 9. Л. 12v.
103 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1387. Л. 18.
104 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 63.
105 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 11429. Л. 51v.
106 Konsoliacija (lot. consolatio – paguoda) – muzikavimas, siejamas su vaišėmis po laidotuvių.
107 LVIA. F. 604, L. 116, 174, 165v, 180v, 189, 210v, 236, 299, 304.
108 Ten pat. L. 19v, 33, 36, 61, 65v, 70v, 73v, 79v, 82v, 86v.
109 Ten pat. L. 63v–64, 65v, 98, 166v, 197.
110 LVIA. F. 604. Ap. 1. B. 4360. L. 53v; LMAVB RS. F273–263. L. 14v; НГАБ. Ф. 2380. Воп. 1. Сп. 9. Л. 10.
111 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 53, 65v, 66; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 52v, 53, 65v; LMAVB RS. F273–263. L. 13v, 14v.
112 Tarp bažnytinių kūrinių minimos spausdintos natos. Atskiras klausimas, kurį reikėtų ištirti, kaip Augsburgo spaudiniai buvo nupirkti ir pristatyti į Bialyničius.
113 Mišių – 60, litanijų – 22, mišparų – 20, „šventųjų dainų“ – 10, simfonijų – 75, uvertiūrų – 22, koncertų – 6, kvartetų – 30, kvintetų – 6, įvairių veikalų – 40 (НГАБ. Ф. 1297. Воп. 1. Сп. 6488. Л. 14v.).
114 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 52v; LMAVB RS. F273–263. L. 13v; Vilniaus katedros Muzikos komiteto posėdžių protokolų knyga. LMAVB RS. F43–19679. L. 8v, 18v.
115 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 52v; LMAVB RS. F273–63. L. 13v; Encyklopedia muzyczna PWM 1997: 323; Eitner 1902. 6: 133–134.
116 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 52v; LMAVB RS. F273–263. L. 13v; The New Grove 1980. 14: 731–732; Dlabacz 1815. 2: 462–463.
117 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 52v; LMAVB RS. F273–263. L. 13v.
118 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 52v; LMAVB RS. F273–263. L. 13v; The New Grove 1980. 6: 557; RISM ID Nr.: 300514119, 651002071, 455020438, 455014427, 450023360.
119 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 52v; LMAVB RS. F273–263. L. 13v; Passer solitarius in tecto 1760; RISM ID Nr. 400196666.
120 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 52v; LMAVB RS. F273–263. L. 13v; Jochymczyk 2014: 361–387.
121 Šklovas (brus. Шклоў) – miestas Rytų Baltarusijoje. НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 52v; LMAVB RS. F273–263. L. 13v. Jekaterinos II favoritas Semionas Zoričius 1778 m. gavo Šklovą, kuriame, be kita ko, buvo įkurti baleto ir dramos kolektyvai, choras ir trys orkestrai. 1799 m. mirus S. Zoričiui, kultūros centras sunyko (žr. Прыватныя тэатры 2011).
122 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 52v; LMAVB RS. F273–263. L. 13v; Sowiński 1874: 260.
123 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; Idaszak 1993: 89; RISM ID Nr.: 300234180, 300234094; Idaszak 1993: 90.
124 Staniontkai (lenk. Staniątki) – kaimas Lenkijoje netoli Krokuvos, jame yra seniausia Lenkijoje benediktinių Šv. Vojtekaus abatija.
125 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; Maciejewski 1984: 69; RISM ID Nr.: 301050570, 552001506; Podejko 1992: 178.
126 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; Clavis musica fidelibus… 1757; VI missae solennes: ex C… 1771; VI Missae rurales… 1772; VI missae breves… 1777; Cultus latreuticus Deo… 1778; VI missae breves… 1786.
127 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14; The New Grove 1980. 10: 176–177.
128 Šiuolaikinis leidimas: Faksimile-Edition. Ulm. Nr. 7. Stuttgart: Cornetto Verlag, 2004.
129 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 52v; LMAVB RS. F273–263. L. 13v; Rheinfurt 1977: 141–142.
130 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 52v; LMAVB RS. F273–263. L. 14.
131 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14. Informacija apie muzikos kūrinius pagal RISM.
132 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14; The New Grove 1980. 17: 104; Blume, Finscher 2006. 15: 519.
133 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14; The New Grove 1980. 1: 421–423.
134 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14; RISM ID Nr: 402008168, 402008164, 402008162, 450059129, 553001545, 570001395, 570002651, 655000258; Müller 1953: 76–77.
135 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14; LMAVB RS. F43–19679. L. 8.
136 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14; Bieńkowska 2013: 339.
137 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14.
138 Slanimas (brus. Слонім) – miestas Vakarų Baltarusijoje.
139 Tomaszewski 1992: 29, 50, 61, 84, 114, 379. Žinomi du polonezai, elegija, duma ir variacijos. Andrysiak, Walczak 2007: 77–78; Leopold 2002: 41.
140 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14; RISM ID Nr.: 450007555, 550018581, 550018663, 550018771, 570002699.
141 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14. 1784 m. Leipcige vokiečių k. išspausdino Schwickertas.
142 Bieńkowska 2013: 110; Żórawska-Witkowska 2012: 503; RISM ID Nr.: 230003519, 303000892, 450059152, 455032853.
143 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14; The New Grove 1980. 10: 176–177; RISM ID Nr.: 653005998, 653006002.
144 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1399. Л. 65v; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14.
145 Cultus... 1752; RISM ID Nr.: 653006001, RISM A/I: K 1010, KK 1010; Septem Claves… 1756; RISM ID Nr.: 653006003; RISM A/I: K 1016, KK 1016; Encomia… 1762; RISM A/I: K 1022, KK 1022; Joannis Antonii Kobrich <...> VI. Lytaniae lauretanae breviores... 1787; RISM A/I: K 1034, KK 1034.
146 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14.
147 Derečinas (brus. Дзярэчын) – kaimas Baltarusijoje, Gardino srityje, Zelvos upės pakrantėje. Encyklopedia muzyczna PWM 2007: 169–170; Die Musik in Geschichte und Gegenwant 2006. 15: 169–170, 236–241; The New Grove 1980. 16: 821–823; RISM ID Nr.: 6530004460 (Tantum ergo D-dur), 469045900 (Veni creator spiritus F-dur).
148 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14; Aoide, N. Beda Plank. Weyer Kremsmunster, 2011 (knyga nebuvo prieinama šio straipsnio autorėms).
149 Pitschman 1983: 115.
150 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14; LMAVB RS. F43–19679. L. 8.
151 Encyklopedia muzyczna PWM 2007: 169–170; Blume, Finscher 2006. 15: 169–170, 236–241; The New Grove 1980. 16: 821–823; RISM ID Nr.: 6530004460 (Tantum ergo D-dur), 469045900 (Veni creator spiritus F-dur).
152 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14; Kochanowicz 2002. 10: 156–157; Яцевич 1937; Грибайло, В. А. История Могилевского театра драмы. Часть 2; Kadulska 2002–2003: 7–8; Зянюк 2021.
153 Ėjo Mogiliavo generalgubernatoriaus pareigas.
154 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14; RISM ID Nr. 00000990025960.
155 Splendor… 1754; RISM ID Nr.: 406003108, 406003110, 406003111, 406003112, 406003113, 406003114; НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14.
156 Ten pat; The New Grove 1980. 10: 176–177.
157 НГАБ. Ф. 1781. Воп. 26. Сп. 1429. Л. 53; LMAVB RS. F273–263. L. 14.
So far, a separate musicological work on the musical activities in the church of the Carmelites of the Ancient Observance of Bialyničiai (Belarusian Бялы́нічы, Polish Białynicze) has not been prepared.
The lack of a sheet music library prompted the study into several manuscript sources from the second half of the eighteenth century to the first half of the nineteenth century, which are stored in manuscript libraries in Vilnius and Minsk.
Using the book of registration of income and expenses of the Carmelites of the Ancient Observance of Bialyničiai, which was the primary source of information, a list of the members of the chapel of the Carmelite Order of Bialyničiai, who were paid in the second half of the eighteenth century, was compiled, with their names, surnames, time of service, and positions. The exact information on the size and the composition of the chapel that used to play in the church of the Carmelites of the Ancient Observance in Bialyničiai in 1824–1825 and in 1832, found in the inventory, the visitation, and the audit, is also provided.
With the help of sheet music lists, attempts were made to determine the musical genres predominant in the chapel’s performances and the composers whose vocal-instrumental works were performed. The names of the composers are often distorted in the manuscript lists found, but it is possible to identify some of them or to make assumptions.
The seventeenth-to-nineteenth-century heritage of the vocal-instrumental chapels of the Catholic monasteries of the Grand Duchy of Lithuania requires further research in order to produce a synthetic summary of this phenomenon.
KEYWORDS: Bialyničiai, Carmelites of the Ancient Observance, vocal-instrumental chapel, activities, manuscripts