Lituanistica

Titulinis

Lietuvos mokslų akademija — 2025-07-07

Turinys

Lietuvos mokslų akademija — 2025-07-08

Kyjivo ir Černihivo žemių antspaudai XVI–XVIII a.: tarp teisės, tradicijos ir istorinės atminties

Oleg Odnorozhenko — 2025-07-08

Straipsnyje nagrinėjamos Kyjivo ir Černihivo vaivadijų žemės antspaudų ikonografijos, teisinio statuso ir naudojimo praktikų ypatybės. Šie istoriškai su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste (LDK) susiję regionai po 1569 m. Liublino unijos ir 1618 m. Deulino paliaubų pateko į Lenkijos Karalystės sudėtį. Nepaisant to, jų žemės antspauduose ilgą laiką buvo naudojamas LDK valstybės herbas Vytis, o tai tiesiogiai prieštaravo 1569 m. inkorporacinių privilegijų ir vėlesnių seimo nutarimų turiniui. Ir jei Kyjivo vaivadijos atveju Vyčio naudojimas žemės antspauduose vis dėlto turėjo tam tikrą istorinę tradiciją, kuri apeliavo į seną valstybinį-politinį ryšį su LDK ir galiausiai tęsė iki 1569 m. Liublino unijos susiklosčiusią praktiką, tai Černihivo teritorijoje (žemėje) lietuviško Vyčio statusas „atkurtas“ nepaisant to, kad šis herbas niekada nebuvo naudojamas kaip Černihivo žemės ženklas jai esant LDK sudėtyje XIV a. antroje pusėje – XV amžiuje. Herbo pasirinkimas Černihivo žemės antspaudui bent iš dalies turėjo būti pagrįstas tam tikra vietos nobiliteto istorine savivoka, kuri apeliavo į seną politinį ryšį tarp Černihivo ir Lietuvos, nors toks simbolinis apeliavimas neturėjo atitinkamo istorinio-heraldinio pagrindo.

Vanitas laikysena LDK Baroko kultūroje: sąmoningumo trajektorijų paieška

Vaiva Kubeckienė — 2025-07-08

Remiantis vanitas laikysenos ištakomis Senajame Testamente ir apžvelgus vanitas bangą Baroko laikotarpiu Nyderlandų kultūroje, straipsnyje keliamas klausimas: kokia šios laikysenos raiška buvo Baroko Lietuvoje. Aiškinamasi, ar tai buvo masinis savaime suprantamas reikšmes turintis reiškinys, ar labiau intelektualinis, refleksyvų sąmoningumą skatinantis diskursas. Tiriant šiuos klausimus pasitelkiamos šaltinių lyginamoji ir hermeneutinė analizės, V. Kavolio darbuose akcentuojama sąmoningumo kategorija bei jos trajektorijų kaita.

Jono Pašakauskio parengto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus gyvenimo aprašymo šaltinių klausimu

Darius Antanavičius — 2025-07-08

Jono Pašakauskio XVIII a. viduryje parengtas ir iki šiol rankraščiu likęs didžiulis jėzuitų vienuolijos narių gyvenimo aprašymų, arba savotiškų biografinių apybraižų, rinkinys „Apie garsius Jėzaus Draugijos Lietuvos provincijos vyrus“ kol kas nėra išsamiai tirtas šaltiniotyros aspektu, t. y. neaišku, kokie buvo J. Pašakauskio žinių šaltiniai. Straipsnis yra pirmas bandymas pradėti tokius tyrimus ir atsakyti į konkretų klausimą, kokie buvo J. Pašakauskio šaltiniai, kuriais jis rėmėsi XVIII a. viduryje rengdamas poeto M. K. Sarbievijaus gyvenimo aprašymą. Tai atvejo (case study) pobūdžio tyrimas.

Ką apie totorius pasakoja jų gyvenamosios vietos ir tekstyno duomenys

Rita Baranauskienė — 2025-07-08

Straipsnyje siekiama aptarti Lietuvos totorių tautinės mažumos istorinę ir kultūrinę situaciją, išanalizuoti totorių gyvenamąsias vietas, jose užfiksuotus su totoriais susijusius vietovardžius ir atskleisti totoriaus konceptualizavimą. Medžiaga tyrimui rinkta iš „Lietuvos vietovardžių geoinformacinės duomenų bazės“ (LVGDB), Lietuvių kalbos instituto Vardyno archyvo pagrindinės kartotekos ir „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ (DLKT).
Vietovardžių su šaknimi totor- semantinė analizė atskleidė, kad vietovardžiai dažnai susiję su totorių gyvenamomis teritorijomis, istorija ir kultūra. „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ duomenys, apibūdinami įvairiais semantiniais aspektais, leidžia geriau suprasti totorių įvaizdžio formavimąsi, atskleidžia egzistuojančius stereotipus, totorių kultūrinį paveldą.

Monografija ar senų straipsnių kartotinis?

Darius Antanavičius — 2025-07-08