Jano Karlovičiaus susirašinėjimas su lietuvių kultūros ir mokslo veikėjais, bendradarbiavimas su kultūros ir mokslo draugijomis

Abstract

Susirašinėjimas su lietuvių kultūros ir mokslo veikėjais daugiausiai buvo orientuotas į lituanistinės medžiagos rinkimą, lietuvybės sklaidą, jos išsaugojimą. Taip J. Karlovičius gavo žinių apie lietuvių tarmes, liuberišką kalbą. Ryškiausia asmenybė, su ku­ria susirašinėjo J. Karlovičius, buvo Stanislovas Raila. Jo dėka buvo akcentuoja­mas lietuviškumas, aptariama daug įvairių klausimų  –  pradedant leidyba, tarmėmis ir baigiant etimologijomis, lietuvių kalbos, lietuviškumo išsaugojimu. Aptartieji laiškai  –  puiki dokumentinė medžiaga ne tik kalbininkams, bet ir istorikams, galinti patikslinti reikiamus XIX  a. Lietuvos istorijos faktus. Straipsnyje stengtasi nau­jai perteikti J. Karlovičiaus susirašinėjimą būtent su lietuvių kultūros ir mokslo vei­kėjais, pažvelgti į šio proceso vertę lituanistikai, tarmėtyrai, taip pat į tai, kaip lie­tu­viai dalijosi informacija, todėl tyrimo medžiaga aktuali autentiškumu, didžiąja dalimi ir moksliniu pagrįstumu (1).