Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: pagrindinio tono ir intensyvumo požymiai

Abstract

Straipsnyje aprašomi Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidžių eksperimentinio tyrimo rezultatai. Eksperimentiniu būdu analizuoti akūtinių ir cirkumfleksinių dvibalsių pagrindinio tono ir intensyvumo požymiai. Gautieji rezultatai lyginami su kitų vakarų aukštaičių kauniškių šnektų – Šakių ir Prienų – analogiškais tyrimais. Eksperimentinis tyrimas rodo, kad pagrindinio tono požymius galima laikyti iš dalies reikšmingais marijampoliškių dvibalsių priegaidžių diferenciacijai. Nustatyta, kad akūtinių dvibalsių visi pagrindinio tono rodikliai linkę būti žemesni, o kitimo diapazonas dažniau yra platesnis. Bene stabiliausias šnektos dvibalsių priegaidžių rodiklis yra pagrindinio tono viršūnių iškilimo laikas. Reikšmingesnių intensyvumo požymių, susijusių su dvibalsių priegaidėmis, nenustatyta. Pagrindinio tono kreivių analizė dar kartą patvirtino, kad akūto negalima laikyti tik krintančiąja, o cirkumflekso – tik kylančiąja priegaide. Akūtinių dvibalsių kreivių kontūrai labiau įvairuojantys, cirkumfleksinių dvibalsių kreivės lygesnės. Akūtinių ir cirkumfleksinių dvibalsių intensyvumo kreivių pasiskirstymas labai panašus. Pagal priegaidžių požymius marijampoliškių dvibalsiai vienais atžvilgiais artimesni Šakių šnektai, kitais – Prienų.