Labūnavos krašto toponimija: lingvistinės įžvalgos

Abstract

Straipsnyje analizuojami Labūnavos apylinkių (Kėdainių r.) vietovardžiai. Toponimai aptariami pagal klases: oikonimai, hidronimai, agronimai, drimonimai, oronimai, hodonimai ir kiti vietovardžiai. Visi toponimai skirstomi į pirminius ir antrinius; pastarieji – į priesagų, priešdėlių, galūnių vedinius, dūrinius ir sudėtinius vardus. Išskiriami kiekvienai toponimų klasei būdingi darybos būdai, nurodomos kilmės tendencijos, pateikiama liaudiška vardų etimologija. Iš viso užfiksuota apie 290 toponimų, daugiausia žemėvardžių – apie 72 %, gyvenamųjų vietų vardų – apie 13 %, hidronimų – apie 12 %. Toponimų kilmės nustatymas rodo, kad vyrauja iš apeliatyvų kilę onimai – apie 63 %, mažiau įvardijimų kilę iš asmenvardžių – apie 22 %, iš kitų vietovardžių – apie 11 %. Darybinė vietovardžių analizė atskleidė, kad daugiausia užrašytų toponimų yra sudėtiniai vietų vardai – 92. Sudėtinių toponimų vyravimas patvirtina paplitusią nuomonę apie tokio darybos būdo naujumą, nors pats darybos tipas gali būti senas. Pirminiai toponimai užrašyti 83. Jie pasidaryti iš įvairių semantinių grupių tikrinių ir bendrinių žodžių. Priesagų vediniai užrašyti 58. Jie dažniau sudaromi su lietuviškos kilmės priesagomis, yra vedinių ir su slaviškos kilmės priesagomis. Šio arealo toponimikos daryboje vyrauja galūnių vediniai, taip pat sudūrimas, priešdėlių vediniai ir prielinksniniai dariniai.