Bajorų žemėvaldos slinktys XIX a. antrojoje pusėje: dvarų sekvestravimas ir konfiskavimas, rusų dvarininkų grupės susidarymas (Kauno ir Vilniaus gubernijos, 1863–1873 m.)

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamas žemėvaldos veiksnio panaudojimas Rusijos imperijos poli­tikoje vadinamajame Šiaurės vakarų krašte po 1863–1864 m. sukilimo. Žemėvaldos apribojimas buvo taikytas kaip bausmė krašto bajorams už pasipriešinimą imperijai, taip pat kaip rusų nacionalizmo strategijos instrumentas. Pirmasis bajorų žemėvaldos apribojimo etapas, kuris buvo represinis, prievartinis, truko nuo 1863 iki 1873 metų. Straipsnyje siekiama aptarti pagrindinius apribojimo instrumentus – valdų sekves­travimą, konfiskavimą, draudimus, tarp kurių išsiskiria 1865 m. gruodžio 10 d. įsta­tymas, rusų dvarininkų įsitvirtinimo krašte pradžią; rekonstruoti žemėvaldos apri­bojimų taikymo eigą ir rezultatus Vilniaus ir Kauno gubernijose.