Senosios baltų mitologijos ir religijos likimas

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamas prigimtinės baltų religijos, praktikuotos kaip valstybinė ideologija, nykimo ir degradacijos procesas po Lietuvos krikšto, kuriame glūdi tautos tradicinės kultūros daugelio dvasinių fenomenų šaknys, taip pat ir lietuviškojo religingumo ypatybių paaiškinimas. Evangelijos inkultūrizacijos raidoje galima įžvelgti tam tikrus etapus, sąlygotus krašto istorinės ir socialinės raidos. Darbe aptariamos jų priežastys ir nustatoma apytikrė chronologija. Daroma išvada, kad pagonybės Lietuvoje terminas labiau tinka apibūdinti laiko tarpsniui nuo Lietuvos krikšto iki galutinės evangelizacijos, kai krikščionybė tapo visų tautos narių esminiu tautinės tapatybės dėmeniu.