Motiejus Miškinis – literatūros istorikas ir kritikas

Abstract

Skaitytojams poeto Antano Miškinio vyriausiasis brolis Motiejus Miškinis iki šiol plačiau yra žinomas tik kaip vertėjas ir vadovėlio Lietuvių literatūra, pirmą kartą išleisto 1939 m. ir perspausdinto 1990-aisiais, autorius. Šios neeilinės asmenybės biografija tikrai įdomi: Nepriklausomos Lietuvos savanoris, Užsienio reikalų ministerijos diplomatas, mokytojas Kaune ir Marijampolėje, Raseinių gimnazijos direktorius, Švietimo ministerijos Pradžios mokyklos departamento direktorius, vienas iš 4-ojo dešimtmečio švietimo reformos strategų Lietuvoje, vokiečių okupacijos metais – Vilniaus universiteto rusų literatūros dėstytojas. Tarpukariu pedagogikos ir visuomeniniais klausimais M. Miškinis rašė Lietuvos aide, Lietuvos mokykloje, Mokslo dienose, Tautos mokykloje, Vaire ir kt., o literatūros mokslo ir kritikos baruose aktyviau pasireiškė 1926–1943 metais. Jo straipsniai buvo išspausdinti Darbuose ir dienose, Literatūros naujienose, Pjūvyje, Praduose ir žygiuose, Šviesos keliuose, Tėvų žemėje. Šiame straipsnyje bendrais bruožais apžvelgta mažai kam žinoma jo literatūrinių darbų visuma daugiausia dėmesio skiriant M. Miškinio publikacijoms žurnale Šviesos keliai. Būdamas iš prigimties pedagogas jis labai rūpinosi besimokančio jaunimo bendrąja ir literatūrine kultūra. Straipsnyje taip pat bandoma nustatyti, kurios publikacijos minėtame žurnale priklauso Motiejui ir kurios Antanui Miškiniui. Raktažodžiai: nacionalinė literatūra, tautos dvasia, psichologizmas, neoromantizmo propagavimas, anglų, prancūzų ir rusų klasika