Žmogiškumo entropijos įveika Knuto Skujenieko, Gedimino Jokimaičio ir Leonardo Gutausko poezijoje

Abstract

Šiame straipsnyje nagrinėjama latvių ir lietuvių poezija tremties tema atveria skirtingas autorių (K. Skujenieko, G. Jokimaičio, L. Gutausko) patirtis ir bendrą išgyvenimų vaizduosenos tendenciją. Kultūriniai sugrįžimo archetipai šių autorių kūryboje žmogiškąją išstumtųjų problematiką atskleidžia per augališką paradigmą. Teigiama, kad tai yra būdingas matricentrinių baltų kultūrų ir literatūrų savimonės bruožas, juo koduojamos vidinės subjektų transformacijos, metamorfozės ir vertybiniais pasirinkimais grįstas autorių pasipriešinimas žmogiškumo entropijai totalitarizmo epochoje. Raktažodžiai: tremtis, tapatumas, metamorfozė, K.Skujeniekas, G.Jokimaitis, L.Gutauskas