Trimatis akmuo (akmuo – aš – atmintis) lietuvių poezijoje

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama akmens interpretacija šiuolaikinėje lietuvių poezijoje, jo susiejimas su įvardžio aš linksniais (manęs, man ir t. t.) ir atmintimi. Poezija suformuoja kvazimorfemą men- / min-, kurios priebalsiai m, n yra alfabeto vidurio raidės. Eilėraščiuose pasitaiko užmaskuotas žodžio akmuo vertimas į kitą kalbą, „paslėptas“ lietuvių kalbos žodyje (akmuo – камень – kamanė). Tekstai apie akmenį atskleidžia, kaip poezija sukuria sui generis lingvistiką. Raktažodžiai: poezijos kalba, poetinė lingvistika, akmuo poezijoje