Literatūrinis Kuršių nerijos kraštovaizdis: P. Babicko Gintaro krantas

Abstract

Remiantis Petro Babicko knyga Gintaro krantas, straipsnyje siekiama aptarti, kaip reflektuojamas Kuršių nerijos kraštovaizdis tarpukariu. Atskleisdamas individualią vietos patirtį rašytojas pirmiausia sau atranda Kuršių neriją, todėl kelionės po Kuršių neriją apybraiža virsta subjektyviu pasakojimu, neretai įgaunančiu beletrizuotą formą.P. Babickas liudija išskirtinę vietos dvasią, didžiulį jos poveikį jausmams ir mintims. Knygos literatūrinį pasakojimą papildydamas savo paties meniškomis nuotraukomis autorius sukuria įtaigų nepaprastos Kuršių nerijos paveikslą. Straipsnio pabaigoje daromaprielaida, kad P. Babickas Lietuvoje pradėjo ir įtvirtino literatūrinę tradiciją, kurioje Kuršių nerija pirmiausia atsiveria kaip visiškai skirtingas pasaulis, turintis savy didžiulius dvasinius kūrybinius turtus, įkvepiantis iš naujo atrasti save ir savo aplinką. Raktažodžiai: Kuršių nerija, kraštovaizdis, literatūra, fotografija, vietos reikšmė