Lietuvių kalbos naujadarų neoklasikinės darybos polinkiai: Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno atvejis

AGNĖ ALEKSAITĖ

Lietuvių kalbos institutas, P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius
El. paštas agne.aleksaite@lki.lt

Straipsnyje tiriami lietuvių kalbos naujadarų neoklasikinės darybos polinkiai. Empirinę medžiagą sudaro Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno leksika (2011– 2019 m.).

Raktažodžiai: neoklasikinė daryba, naujadarai, sufiksacija, prefiksacija, dūryba

ĮVADAS

Naująją lietuvių kalbos leksiką fiksuoja Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas (to­liau – ND, [25]), kuriame 2020 m. balandžio mėn. 6 d. buvo pateikti 5 674 leksikografiškai aprašyti kalbos vienetai. Remiantis šiuo sisteminiu naujosios leksikos šaltiniu, naujažodžiai tiriami įvairiais aspektais, daugiausia – sinchroninės žodžių darybos [plačiau žr. 32, 1–17; 30, 1–22; 31, 1–27; 3, 1–27; 2, 1–27; 28, 107–122 ir kt.], tyrimų užribyje nepaliekant ir kontaminantų (maišinių) [plačiau žr. 26, 246–264; 29, 60–70]. Nors Lietuvoje esama neo­klasikinės (1) žodžių darybos (angl. neoclassical word formation) tyrimų [plačiau žr. 15, 60–69; 14, 245–259; 13; 42, 140–161 ir kt.], vis dėlto šiuo aspektu naujadarai nuodugniai nebuvo tirti.

Tyrimo objektu, atmetus skolinius ir naujadarus su indigeniomis (2) bei tarptautinėmis darybos priemonėmis, pasirinkti 197 ND daiktavardžiai su neoklasikiniais elementais.

Tyrimo tikslas – nustatyti pagrindinius ND naujadarų neoklasikinės darybos būdus ir patyrinėti, su kokiomis neoklasikinėmis darybos priemonėmis daugiausia pasidaroma sti­listiškai konotuotų darinių.

Tyrimo uždaviniai: 1) išrinkti iš ND naujadarus su neoklasikiniais elementais; 2) atlik­ti darybinę tokių naujadarų analizę; 3) ištirti ir aprašyti naujadarų neoklasikinės darybos būdus ir priemones; 4) ND neoklasikinių darybos priemonių produktyvumą palyginti su Jurgitos Mikelionienės disertacijoje „Naujoji lietuvių kalbos leksika (1991–1996 m. kom­piuterinio periodikos tekstyno pagrindu)“ [23] aprašytais duomenimis (3) ir 5) nustatyti produktyviausias stilistiškai konotuotų darinių neoklasikines darybos priemones.

Tyrimo metodai: analitinis aprašomasis, skaičiavimo, lyginamasis ir sinchroninė dary­binė analizė.

DŪRINIAI SU NEOKLASIKINIAIS DĖMENIMIS (4)

Dūriniai su neoklasikiniais dėmenimis sudaro 12,4 % visų ND fiksuotų dūrinių – daikta­vardžių (plg. indegenių dūrinių rasta 726, o neoklasikinių, atmetus 28 dūrinius su kitais svetimkilmiais dėmenimis, – 90). ND pateiktus dūrinius su neoklasikiniais dėmenimis ga­lima suskirstyti į tokias grupes: 1) svetimkilmis dėmuo + savakilmis dėmuo (56,7 %), 2) sa­vakilmis dėmuo + svetimkilmis dėmuo (41,1 %) ir 3) svetimkilmis dėmuo + svetimkilmis dėmuo (2,2 %).

Kaip matyti iš pateiktų kiekybinių duomenų, neoklasikinis dėmuo dažniausiai eina pirmuoju sudurtinio naujadaro dėmeniu [plg. 43, 176], t. y. daugiausia ND rasta dūrinių, sudarytų iš pirmojo skolinto ir antrojo indigenaus dėmens. Tokie dūriniai laikytini deter­minatyviniais – pirmasis neoklasikinis dėmuo visada apibrėžia antrąjį [plg. 42, 146]. Nors „[t]am tikrais atvejais sunku rasti ribą tarp priešdėlių vedinių ir sudurtinių žodžių“, nes „nėra tvirtų kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kada žodžio pradžioje esančią morfemą laikyti priešdėliu, kada – sudurtinio žodžio dėmeniu“ [41, 39], šiame straipsnyje, remiantis Interleksiu (toliau – INT [16]), Tarptautinių žodžių žodynu (toliau – TŽŽe [44]) ir Online Etymology Dictionary (toliau – OED [34]), skyrium nuo neoklasikinių priešdėlių nagrinėjami tarptautiniai dėmenys (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Neoklasikiniai dėmenys, esantys pirmojo kamieno pozicijoje, pagal darumą (dūrinių skaičių) ND (2011–2019 m.) ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (toliau – DLKT [10]) (1991–1996 m.) (5)

Eil.
Nr.
Neoklasikinis
dėmuo
Dūrinių skaičius (ND) Dūrinių, pateiktų ND, pavyzdžiai Dūrinių skaičius (DLKT)
abs. sk. abs. sk.
1. kripto- [gr. kryp-tos „paslėptas, slaptas“] 5 kriptogãlas (6), kriptooptimìzmas, kriptorinkà (plg. anglų k. cryptomarket), kriptošuvà, kriptovaliutà (plg. anglų k. cryptocurrency; rusų k. криптовалюта) 1
2. bio- [gr. bios
„gyvybė,
gyve nimas“]
4 bioū́kis, bioanglìs (plg. anglų k. biocoal; rusų k. биоуголь), biodinãmikas, -ė, biospausdintùvas (plg. anglų k. bioprinter; rusų k. биопринтер) 80
3. nano- [gr. nannos „nykštukas“] 4 nanodalẽlė (plg. anglų k. nanoparticle), nanodangà, nanopalydõvas (plg. anglų k. nanosatellite; rusų k. наноспутник), nanováistas (plg. anglų k. nanocure) 3
4. neuro- [gr. neuron„gysla“] 3 neurorinkódara (plg. anglų k. neuromarketing; rusų k. нейромаркетинг), neuromókslas (plg. anglų k. neuroscience; rusų k. нейронаука), daugiskaitinis naujadaras neuromókslai (plg. anglų k. neurosciences; rusų k. нейронауки) 14
5. eko- [gr. oikos „namas, būstinė, tėvynė“] 2 ekorutulỹs (plg. anglų k. ecoball; rusų k. cтиральный эко-шарик), ekovairãvimas (plg. anglų k. ecodriving; rusų k. эко-вождения) 11
6. fito- [gr. phyton „augalas“] 2 fitovãlymas, fitoarbatà (plg. anglų k. phytotea; rusų k. фиточай) 11
7. foto- [gr. phōs „šviesa“] 2 fotosienẽlė, fotomedžiótojas, -a (plg. anglų k. photo-hunter; rusų k. фотоохотник) 102
8. mega- [gr. megas „didelis“] 2 megamiẽstas (plg. anglų k. megacity; rusų k. мегагород), megauniversitètas (plg. anglų k. mega-university; rusų k. мегауниверситет) (7) 3
9. post- [lot. post „po (to), paskui, vėliau“] 2 postfeĩsbukas, posttiesà (plg. anglų k. post-truth; rusų k. постправда) (8) 1
10. psicho- [gr. psychē „siela“] 2 psichodarbiniñkas, -ė, psichokalbótyra (plg. anglų k. psycholinguistics; rusų k. психолингвистика) 15
11. termo- [gr. thermos „šiltas, karštas“] 2 termonúotrauka (plg. anglų k. thermo photography, thermal photography; rusų k. термофотография), termopuodẽlis (plg. anglų k. thermo cup, thermal cup; rusų k. термокружка) 18
12. video- [lot. video „matau“] 2 videobrùkalas (plg. anglų k. videospam; rusų k. видеоспам), videotinklãraštis (plg. anglų k. videoblog, video blog; rusų k. видеоблог) 54
13. aero- [gr. aēr „oras“] 1 aerorõgės (plg. anglų k. aerosledge) 9
14. agro- [gr. agros „laukas, dirva“] 1 agrovilniẽtis, -ė 34
15. auto- [gr. autos „pats“] 1 autolaužýnas (9) 132
16. biblio- [gr. bib-lion „knyga“] 1 bibliomūšis 2
17. egzo- [gr. exō „išorėje“] 1 egzomėnùlis (plg. anglų k. exomoon; rusų k. экзолуна) 2
18. ento- [gr. entos „viduje“] 1 entomėsaĩnis 2
19. etno- [gr. ethnos„tauta“] 1 etnobambìzmas 27
20. hiper- [gr. hyper „viršum, per“] 1 hiperlituanìstas, -ė 38
21. lingva- [lot. lin-gua „kalba“] 1 lingvaoptimistas, -ė (10)
22. mikro- [gr. mikros„mažas“] 1 mikroplúoštas 87
23. mizo- [gr. miseō „neapkenčiu“] 1 mizoespèrija (11)
24. multi- [lot. mul-tum „daug“] 1 multivisatà (plg. anglų k. multiverse; rusų k. мультиверс) (12)
25. neo- [gr. neos „naujas“] 1 neokonservãtorius, -ė (plg. anglų k. neoconservative) 5
26. noo- [gr. noos „protas“] 1 nooprogramà (13)
27. paleo- [gr. palaios „senovinis“] 1 paleomitýba (plg. anglų k. paleo nutrition; rusų k. палео питание) 1
28. pan- [gr. pan „visa“] 1 paneuropiẽtis, -ė (plg. anglų k. paneuropean) 5
29. para- [gr. para „prie, šalia, nuo“] 1 paraspar̃nis (plg. anglų k. parawing) 13
30. turbo- [lot. turbo „sūkurys“] 1 turbóvežis 1
31. vibro- [lot. vibro „drebu, virpu“] 1 vibrosvarmuõ 12
Iš viso: 51 683

Remiantis 1 lentele, matyti, kad ND rastas 31 pradinis neoklasikinis dėmuo. Bent kiek didesniu darumu, kaip rodo ND naujoji leksika, pasižymi kripto­ (5), bio­ (4), nano­ (4) ir neuro­ (3). Palyginus šiuos duomenis su [23] naujažodžiais, matyti, kad pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais fiksuota itin daug dūrinių su neoklasikiniais dėmenimis, daugiausia su auto­ (132), foto­ (102), mikro­ (87) ir bio­ (80). Gausus to meto skolinių, naujažodžių su neoklasikiniais dėmenimis antplūdis grindžiamas tuo, kad, atsivėrus sienoms, į Lietuvą buvo įvežta pasauliui ne naujų, bet okupuotose šalyse anks­čiau nematytų daiktų [12, 11], kurie įprastai gaudavo skolintą ar verstinį pavadinimą. Tiesa, ir šiuo metu, kaip rodo ND, didžiąją dalį dūrinių (skolintas dėmuo + indigenus dėmuo) sudaro vertiniai (29).

Duomenyne 1,4 karto mažiau pateikta dūrinių, sudarytų iš pirmojo indigenaus ir an-trojo skolinto dėmens (41,1 %) (žr. 2 lentelę) [plg. 43, 158, 176; dar žr. 42, 141].

2 lentelė. Neoklasikiniai dėmenys, esantys antrojo kamieno pozicijoje, pagal darumą (dūrinių skaičių) ND (2011–2019 m.) ir DLKT (1991–1996 m.) (14)

Eil.
Nr.
Neoklasikinis
dėmuo
Dūrinių skaičius (ND) Dūrinių, pateiktų ND, pavyzdžiai Dūrinių skaičius (DLKT)
abs. sk. abs. sk.
1. -logija [gr. logos „žodis, sąvoka, mokslas“] 6 keturlògija, maistològija, nuobodològija, spintològi-ja, sūnològija, šalikològija (15) 37
2. -fobija [gr. phobos „baimė“] 4 meškafòbija, romofòbija, uošvienfòbija, varškėfòbija 1(16)
3. -logas, -ė [gr. lo gos „kalba; sąvoka, mokslas; mintis; apibrėžimas; san tykis“] 4 batològas, -ė, dvasingològas, -ė, plepològas, -ė, spintològas, -ė (17) 75
4. -nautas [gr. nautēs „jūrininkas, jūrų keliautojas“] 4 literatūronáutas, -ė, protonáutas, -ė, puponáutas, seimonáutas, -ė (18)
5. -kratija [gr. kratos „jėga, prievarta“] 3 grifokrãtija, teismokrãtija, tapinokrãtija 7
6. -manija [gr. mania „beprotybė, aistra, potraukis“] 3 poteromãnija, pupomãnija, užkalmãnija (19) 14
7. -manas, -ė [gr. mania „beprotybė, aistra, potraukis“] 3 darbomãnas, -ė, kvapomãnas, -ė, legomãnas, -ė 11
8. -filas, -ė [gr. philos „bičiulis, mėgėjas“] 2 lituanofū́las, -ė (20)?, sovietofìlas, -ė 5
9. -fobas, -ė [gr. pho-bos „baimė“] 2 kremliofòbas, -ė, šunofòbas, -ė (21)
10. -teka [gr. thēkē „saugykla, dėžė“] 2 baldotekà, žaislotekà 5
11. -fonas [gr. phōnē „garsas, balsas“] 1 kvortafònas (22)
12. -metrija [gr. metreō „matuoju“] 1 mokslomètrija (plg. anglų k. scientometrics) 11
13. -nautika [plg. -nautas] 1 puponáutika (23)?
14. -tonija [gr. tonos „įtempimas“] 1 citatatònija (24)?
Iš viso: 37 166

Remiantis 2 lentele, matyti, kad į ND įtraukta 14 neoklasikinių dėmenų, užimančių antrojo kamieno poziciją. Bent kiek didesniu darumu pasižymi ­logija (6), ­fobija (4), ­logas, ­ė (4), ­nautas (4), ­kratija (3), ­manija (3) ir ­manas, ­ė (3). Pažymėtina, kad 1991–1996 m. produk­tyviausias antrasis dūrinių dėmuo buvo ­logas, ­ė (75), o antrasis pagal darumą – ­logija (37) [23, 120]. Didžiąją dalį dūrinių (indigenus dėmuo + skolintas dėmuo) sudaro lietuvių k. pasida­ryti naujadarai (36), išskyrus vertinį mokslomètrija. Dauguma tokių dūrinių (34) vartojami su jungiamaisiais balsiais ­o­ (dažniausias), ­io­, ­a­ ir ­ė­ [plačiau žr. 19, 6; 47, 34; 8, 3, 5, 10–12].

Mažiausiai ND rasta dūrinių, sudarytų iš abiejų skolintų dėmenų [plg. 19, 5]. [25] empirinė medžiaga rodo, kad dūriniai, kurių abu dėmenys – neoklasikiniai, sudaro labai menką naujadarų dalį [plg. 43, 168, 176]. Tiriamuoju laikotarpiu ND pateikti du stilistiškai žymėti daiktavardžiai: kakofãgas, ­ė ir kakofãgija (25). [16] neoklasikinis dėmuo kako­ [gr. kakos „blogas, prastas“] apibrėžtas kaip „pirmoji sudurt. žodžių dalis, reiškianti: blogas, prastas, negražus, nemalonus“ [dar žr. 11], o svetimkilmiai dėmenys ­fagas, ­ė [gr. phagos „ėdikas“] – „antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su kuo naikinančiu, ryjančiu“ [plg. 44; dar žr. 11], ir ­fagija [gr. phagō „ėdu“] – „antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su naikinimu, rijimu“ [plg. 44; dar žr. 23, 121; 11]. Šiuo metu [10] dūrinių su dėmenimis kako­, ­fagas, ­ė ir ­fagija nerasta.

Apibendrinant ND pateiktus dūrinius su neoklasikiniais dėmenimis, matyti, kad sve tim­kilmiai dėmenys jungiami su įvairios sandaros žodžiais: paprastaisiais žodžiais (fitoarbatà ← ar-bata; sūnològija ← sūnus ir kt.), dariniais (biospausdintùvas ← spausdintuvas ← spausdinti; uošvienfòbija  ←  uošvienė  ←  uošvis ir kt.) ir dūriniais (neurorinkódara  ←  rinkodara  ←  rin-ka + daryti, videotinklãraštis ← tinklaraštis ← tinklas + raštas ir kt.). Nors daiktavardžiai su neo­klasikiniais dėmenimis pasižymi tokių dėmenų įvairove, daugelio jų produktyvumas pagal ND – menkas. Šiame straipsnyje aprašomo tyrimo duomenys leidžia manyti, kad šiuo metu neoklasikinė dūryba, kurią reprezentuoja 90 naujadarų, – periferinė (plg. indigenių dūrinių rasta 726) (26). Manytina, kad neoklasikinė dūryba nėra pagaulus stilistiškai konotuotų nau­jadarų darybos būdas – tokių emocinę­ekspresinę funkciją turinčių dūrinių rasta mažai (16), pvz.: agrovilniẽtis, ­ė, uošvienfòbija, tapinokrãtija, užkalmãnija, kakofãgas, ­ė ir kt.

NEOKLASIKINIŲ PRIESAGŲ VEDINIAI

Antrasis pagal produktyvumą darybos būdas – sufiksacija. ND pateikti 88 neoklasikinių priesagų vediniai (plg. indigenių priesagų vedinių – 1 085), kurie sudaro 7,5 % visų priesagų vedinių. Daugiausia vedinių pasidaryta su ­izmas (33), ­acija (22), kiek mažiau – su ­istas (14), ­iada (11) ir ­oidas (5) (žr. 3 lentelę).

3 lentelė. Neoklasikinės priesagos pagal darumą (vedinių skaičių) ND (2011–2019 m.) ir DLKT (1991–1996 m.) (27)

Eil. Nr. Neoklasikinės priesagos Vedinių skaičius (ND) Naujažodžių skaičius (DLKT)
abs. sk. abs. sk.
1. -izmas [lot. -isma, -ismus; gr. -ismos] 33 116 (28)
2. -(i)acija [lot. -ation-, -atio] 22 151 (29)
3. -istas [lot. -ista; gr. -istēs] 14 151 (30)
4. -iada [gr. -as] 11 14
5. -oidas [lot. -oïdes] 5 13 (31)
6. -iana [lot. -anus] 1 9
7. -ika [gr. ikos] 1 29
7. -ozė 1 2
Iš viso: 88 485

Pagal ND dariausia ypatybių pavadinimų neoklasikinė priesaga ­izmas Dabartinės lietu-vių kalbos gramatikoje (toliau – DLKG [9]) aiškiai vertinama kaip nedari: „[n]ors priesaga ­izmas lengvai išsiskiria daugelyje tarptautinių žodžių, naujų vedinių pačioje lietuvių kal­boje su ja paprastai nėra daromasi“ [9, 103; dar žr. 34; 20, 306–308; 5, 14–33]. Vis dėlto pas­taruoju metu priesaga ­izmas lietuvių kalboje tapo gana dari – su ja daromasi ir stilistiškai neutralių (19) naujadarų, ir stilistiškai žymėtų (dažniausiai – neigiamos konotacijos) (14) okazinių darinių [dar žr. 24, 69], pvz.: bukìzmas, homosovietìzmas ir kt.; karbauskìzmas [dar žr. 21, 6–8], runkelìzmas [plačiau apie ND fiksuotus priesagos ­izmas vedinius, kurių da­rybos pamatas – netipiškas, t. y. ne žodis, žr. 3, 12] ir kt. Vertinių pasitaikė vienas kitas (3): dabartìzmas (plg. anglų k. presentism), darboholìzmas (plg. anglų k. workaholism; rusų k. трудоголизм, работоголизм) ir kt.

Šiek tiek mažiau ND pateikta neoklasikinės priesagos ­(i)acija vedinių. Šią priesagą turi dauguma tarptautinių žodžių [9, 99], tačiau ND duomenys rodo, kad lietuvių kalboje su ja daromasi ir stilistiškai neutralių (15), ir stilistiškai žymėtų (7) naujadarų, pvz.: akropolizãci-ja, saugumizãcija ir kt.; angelizãcija, verygizãcija ir kt. Vertinių – nedaug (2): žaidimizãcija (plg. anglų k. gamification) ir kt.

Negausūs priesagos ­istas, ­ė vediniai rodo, kad linkstama šią priesagą (kaip ir ­izmas) pridėti prie savakilmių šaknų [plačiau žr. 34]: spurgìstas, ­ė, tikrovìstas, ­ė, vienkiemìstas, ­ė ir kt. Rastas vienas emocinę­ekspresinę funkciją atliekantis naujadaras delfìstas, ­ė ir vienas vertinys dabartìstas, ­ė (plg. anglų k. nowist).

Dauguma DLKG nepaminėtos priesagos ­iada vedinių ND remiasi tikriniais daikta­vardžiais (garsių žmonių ir personažų pavardėmis, vietovardžiais, bankų pavadinimais), pvz.: maironiadà, naisiadà, poteriadà ir kt. [dar žr. 21, 5]; neigiamą konotaciją turi bastiadà, markauskiadà ir snoriadà. Vertinių nėra.

Duomenyne rasta nedaug DLKG nepateiktos priesagos ­oidas vedinių [dar žr. 34; 45, 7]. Dauguma jų remiasi žinomų žmonių pavardėmis ir turi neigiamą konotaciją (4): kubilòidas, tapinòidas ir kt. Vertinių su šia priesaga nerasta.

Priesagų ­iana, ­ika ir ­ozė darybos tipus reprezentuoja pavieniai naujadarai: blindianà [dar žr. 21, 4]; asociãlika; juokaujamąjį atspalvį turinti sakuròzė.

Apibendrinant neoklasikinių priesagų vedinius, matyti, kad jų (88) ir neoklasikinių dūrinių (90) ND yra apylygiai, tačiau daugiau stilistiškai konotuotų naujadarų linkstama darytis neoklasikinės sufiksacijos būdu (30), ypač su priesagomis ­izmas, ­(i)acija ir ­oidas.

NEOKLASIKINIŲ PRIEŠDĖLIŲ VEDINIAI

ND naujadarai daromi su 7 neoklasikiniais priešdėliais (plg. tokių priešdėlių vedinių, at­metus 8 tarptautinius, rasta 19, o indigenių – 38). DLKG nurodoma, kad didesnė tokių tarptautinių priešdėlių dalis „tiktai išsiskiria viename kitame iš kitur atėjusiame žodyje, o pačioje lietuvių kalboje naujiems daiktavardžiams pasidaryti nėra vartojami“ [9, 149–150]. Manytina, kad darybos priemonės produktyvumą dabartiniu metu, t. y. laikantis sinchro­ninio požiūrio, pagrindžia naujadarų, pasidarytų su tuo afiksu (priešdėliu, priesaga ar ga­lūne), gausa [plg. 18, 135], tačiau, remiantis tik [25], negalima užtikrintai teigti, kad da­bartinėje lietuvių kalboje nėra linkstama darytis naujadarų su neoklasikiniais priešdėliais. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad naujadarai renkami rankiniu būdu, todėl duomenynas (kaip ir bet kuris atskirai paimtas šaltinis) „negali rodyti visiškai objektyvaus ir išsamaus vartose­nos vaizdo“ [27, 10]. ND medžiagą lyginant su [23], matyti, kad ND fiksuoti neoklasikinių priešdėlių vediniai nepasižymi šių darybos priemonių įvairove ir vedinių gausa (žr. 4 lente­lę) – jie sudaro 29,2 % visų [25] pateiktų priešdėlių vedinių.

4 lentelė. Neoklasikiniai priešdėliai pagal darumą (vedinių skaičių) ND (2011–2019 m.) ir DLKT (1991–1996 m.) (32)

Eil. Nr. Neoklasikiniai priešdėliai Vedinių skaičius (ND) Vedinių skaičius (DLKT)
abs. sk. abs. sk.
1. trans- [lot. trans] 6 3
2. super- [lot. super] 5 105
3. de- [lot. de] 3 14
4. ko(n)- [lot. co... < cum] 2 4
5. anti- [gr. anti] 1 103
6. cis- [lot. cis] (33) 1
7. sub- [lot. sub] 1 16
Iš viso: 19 245

ND daugiausia vedinių fiksuota su neoklasikiniu priešdėliu trans­, kuris reiškia „kokios ors erdvės perkirtimą, ko nors perkėlimą į kt. vietą, buvimą už ko nors ribų“ (34) [16; 23, 63, 66; 9, 150; 13, 150; 34], pvz.: translỹtis, ­ė (plg. anglų k. transgender), transmóteris (plg. anglų k. trans woman), transmergáitė (plg. anglų k. trans girl), transriebalaĩ (plg. anglų k. trans fat; trans fatty acids), transvýras ir transžmogùs (plg. anglų k. trans man). Visi ND pateikti priešdėlio trans­ vediniai yra vertiniai.

Bent kiek didesniu darumu ND pasižymi ir neoklasikinis priešdėlis super­ [plačiau apie šį diachroniniu aspektu tirtą priešdėlį žr.  20, 196–197], kuris reiškia „aukščiausias, didžiausias, geriausias, esantis viršum ko nors, virš visų“ [16; plg. 44]: superkáina (plg. anglų k. superprice), supermaĩstas (plg. anglų k. superfood), supermamà (plg. anglų k. supermom), supermamýtė (35) ir superšpagãtas [dar žr. 23, 63–64; 13, 136–137; 34]. Be to, kai kurie mokslininkai prieš­dėlį super­ (kartu su hiper­, ekstra­, mega­ ir pan.) priskiria prie madingų žodžių darybos priemonių [36, 17]. Dauguma priešdėlio super­ vedinių yra vertiniai iš lingua franca.

[25] pateiktas vienas kitas neoklasikinio priešdėlio de­, kuris reiškia „atskyrimą, pa­šalinimą, panaikinimą; judėjimą žemyn, smukimą“ [16; plg. 44; dar žr. 34] vedinys, pvz.: defòrma, dekioskelizãcija (36) ir dekonstrùktorius, ­ė. ND fiksuoti priešdėlio de­ vediniai „žymi ne tik pamatiniu žodžiu reiškiamo dalyko priešybę, bet ir suformuoja antonimijos principu naują sąvoką“ [46, 8; dar žr. 23, 65], pvz., konstruktorius, ­ė ir dekonstrùktorius, ­ė.

Į ND įtraukti du priešdėlio ko(n)­ [dar žr. 9, 150] vediniai: koaferìstas, ­ė ir konjaunìmas /[dar žr. 23, 63, 66]. Tiesa, šį naujadarą būtų galima laikyti ir kontaminantu (: konservato-riai + jaunimas). [16] (kaip ir [4]) ko­ apibrėžiamas kaip neoklasikinis „priešdėlis, reiškian­tis buvimą kartu; abipusiškumą; proporcingumą; bendrą veikimą“, tik [44] ko­ aprašytas kaip sudurtinių žodžių pirmasis dėmuo.

[25] rasta po vieną priešdėlio anti­, reiškiančio „priešingybę, priešiškumą kam nors (ati­tinka liet. prieš), buvimą priešais ką nors (atitinka liet. prieš, priešais)“ ([16; plačiau apie šį diachroniniu aspektu tirtą priešdėlį žr. 20, 142–144; dar žr. 34] (37), sub­, reiškiančio „buvimą šalia ko nors arba po kuo nors, pavaldumą, prastą kokybę, antraeiliškumą“ [16; plg. 44; dar žr. 34], ir cis­ vedinį: antiskiẽpininkas, ­ė [dar žr. 23, 64; 13, 137–140]; subtiekà [dar žr. 23, 65; 13, 143–144]; cislỹtis, ­ė (plg. anglų k. cisgender). Pažymėtina, kad į [44] ir [16] neįtrauktas priešdėlis cis­, kuris anglakalbiuose žodynuose priešpriešinamas priešdė­liui trans­ [plačiau žr. 34; dar žr. 1; 6; 7; 11; 33].

Apibendrinant į ND įtrauktus neoklasikinių priešdėlių vedinius, matyti, kad bent kiek didesniu darumu pasižymi trans­ (6), super­ (5) ir de­ (3). Apylygiai pateikta darinių (9) ir vertinių (10), nors, remiantis ND 2011–2019 m. medžiaga, manytina, kad su tokiais prieš­dėliais nėra linkstama darytis emocinę­ekspresinę funkciją turinčių naujadarų (4), pvz.: supermamýtė, defòrma, dekioskelizãcija ir konjaunìmas. Neoklasikiniai priešdėliai prideda­mi ir prie paprastųjų žodžių (supermamà ← mama; transžmogùs ← žmogus ir kt.), ir prie darinių (konjaunìmas ← jaunimas ← jaunas, ­a; transmergáitė ← mergaitė ← merga ir kt.).

IŠVADOS

1. Duomenyno naujoji leksika rodo, kad nėra linkstama gausiai darytis naujadarų su neoklasikinėmis darybos priemonėmis (197), nemaža dalis – vertinių (46).

2. Produktyviausias naujadarų neoklasikinės darybos būdas – dūryba (90), antras pagal ND – sufiksacija (88). Mažiausiai naujadarų pasidaryta su neoklasikiniais priešdėliais (19).

3. Neoklasikinė daryba, kaip rodo ND, šiuo metu nėra pagauli kalbinio žaidimo priemo­nė. Bent kiek daugiau emocinę­ekspresinę funkciją turinčių naujadarų pasidaryta su neo­klasikinėmis priesagomis (30), iš kurių didesniu darumu pasižymi ­izmas, ­(i)acija ir ­oidas. Neoklasikinės dūrybos būdu pasidaryta 16 stilistiškai konotuotų darinių, prefiksacijos – 4.

4. Žinoma, remiantis tik ND duomenimis, negalima spręsti apie neoklasikinės darybos būdų ir priemonių produktyvumą – būtinas nuodugnus dabartinės vartosenos tyrimas, ku­ris papildytų šio tyrimo rezultatus.

Gauta 2020 05 05

Priimta 2021 02 03

Literatūra ir šaltiniai

[1] AHD  –  The  American Heritage Dictionary of the  English Language [interaktyvus; žiūrėta 2020 04 01]. Prieiga per internetą: https://ahdictionary.com/.

[2] ALEKSAITĖ, Agnė. Emocinė­ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nau­jadarų radimosi aplinkybės ir darybos būdai. Bendrinė kalba, [interaktyvus], 2019, Nr. 92, p. 1–27, [žiūrėta 2020  04  02]. Prieiga per internetą: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/92/Aleksaite_ BK_92_straipsnis_apie_naujazodzius.pdf.

[3] ALEKSAITĖ, Agnė. Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Bendrinė kalba, [interaktyvus], 2018, Nr. 91, p. 1–27, [žiūrėta 2020 04 02]. Prieiga per internetą: http://www. bendrinekalba.lt/Straipsniai/91/Aleksaite_BK_91_straipsnis_apie_pavadinimus.pdf.

[4] ANG – Anglonas. Anglų–lietuvių kalbų kompiuterinis žodynas. Sudarė B. Piesarskas. Vilnius: Žodynas, 2005.

[5] BAESKOW, Heike. Lexical Properties of Selected Non-Native Morphemes of English. Tübingen: Gunter Narr Verlag, 2004, p. 111.

[6] CALD – Cambridge Advanced Learner’s Dictionary. Prieiga per internetą: http://dictionary.cam­bridge.org/.

[7] CED  –  Collins English Dictionary [interaktyvus; žiūrėta 2020 04 01]. Prieiga per internetą: https://www.collinsdictionary.com/dictionary/english.

[8] DÍAZ-NEGRILLO, Ana. Neoclassical compounds and final combining forms in English. Linguistik Online, [interaktyvus], 2014, Vol. 68, Nr. 6, p. 3–20, [žiūrėta 2020 04 06]. Prieiga per interne­tą: https://bop.unibe.ch/linguistik­online/article/view/1631/2755.

[9] DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Redaktorius V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir en­ciklopedijų leidybos institutas, 2006, p. 742.

[10] DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas [interaktyvus; žiūrėta 2020 04 14]. Prieiga per inter­netą: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/.

[11] DPSCF – A Dictionary of Prefixes, Suffixes, and Combining Forms from Webster’s Third New International Dictionary, 2002, p. 60 [interaktyvus; žiūrėta 2020 04 14]. Prieiga per internetą: https://secure.spellingbee.com/forms/M_W_pre_suf_comb.pdf.

[12] GIRČIENĖ, Jurgita. Naujoji lietuvių kalbos leksika: teorija ir praktika. Metodinė priemonė. Vilnius: Edukologija, 2012, p. 52.

[13] INČIURAITĖ-NOREIKIENĖ, Lina. Dabartinės lietuvių kalbos vardažodžių su (neo)klasi­kiniais elementais morfeminė sandara ir daryba. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2017, p. 239.

[14] INČIURAITĖ-NOREIKIENĖ, Lina. Lietuvių kalbos dūriniai su neoklasikiniais dėmenimis. Baltistica, 2015, t. 50, Nr. 2, p. 245–259.

[15] INČIURAITĖ, Lina. On the question of neoclassical compounds in Lithuanian. Verbum, [inter­aktyvus], 2013, Nr. 4, p. 60–69, [žiūrėta 2020 04 01]. Prieiga per internetą: https://www.zurnalai.vu.lt/ verbum/article/view/4982/3250.

[16] INT  –  Kompiuterinis tarptautinių žodžių žodynas Interleksis. Atsakomasis redaktorius A. Kinderys. Vilnius: Alma littera, Fotonija, 2008.

[17] LDCE – Longman Dictionary of Contemporary English [interaktyvus; žiūrėta 2020 04 01]. Prieiga per internetą: http://www.ldoceonline.com/.

[18] LEHRER, Adrienne. Prefixes in English Word Formation. Folia Linguistica, [interaktyvus], 1995, Vol. 29, No. 1–2, p. 133–148, [žiūrėta 2020 04 09]. Prieiga per internetą: https://alehrer.faculty.arizona. edu/sites/alehrer.faculty.arizona.edu/files/Prefixes%20in%20English%20word%20formation.pdf.

[19] LÜDELING, Anke. Neoclassical word-formation. Berlin: Universität zu Berlin, 2009, p. 9 [in­teraktyvus; žiūrėta 2020  04  09]. Prieiga per internetą: https://edoc.hu­berlin.de/bitstream/handle/18452/14067/26OqlnUAo7rtE.pdf?sequence=1.

[20] MARCHAND, Hans. The categories and types of present-day English word-formation. A synchro-nic-diachronic approach. München: Verlag C. H. Beck, 1969, p. 545.

[21] MATAITYTĖ, Inga. Nuo skambių žodžių prie pašaipių (nelietuviškų priesagų vediniai iš as­menvardžių). Gimtoji kalba, 2017, Nr. 3, p. 3–8.

[22] MED – Macmillan English Dictionary [interaktyvus; žiūrėta 2020 04 01]. Prieiga per internetą: http://www.macmillandictionary.com/.

[23] MIKELIONIENĖ, Jurgita. Naujoji lietuvių kalbos leksika (1991–1996 m. kompiuterinio perio­dikos tekstyno pagrindu). Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2000a, p. 154.

[24] MIKELIONIENĖ, Jurgita. Šiuolaikiniai metodai kalbos naujovėms tirti. Darbai ir dienos, 2000b, Nr. 24, p. 65–73.

[25] MILIŪNAITĖ, Rita; ALEKSAITĖ, Agnė. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas (ND) [Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.], [interaktyvus; žiūrėta 2020 04]. Sudarytoja R. Miliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga per internetą: http://naujazodziai.lki.lt; https://doi. org/10.35321/neol.

[26] MILIŪNAITĖ, Rita. Naujieji kontaminaciniai dariniai lietuvių kalboje. Acta Linguistica Lithuanica, 2014, t. 71, p. 246–264.

[27] MILIŪNAITĖ, Rita. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Gimtoji kalba, 2012, Nr.  6, p. 3–11.

[28] MURMULAITYTĖ, Daiva. Lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių naujadara ir bendrinės kalbos normos. Baltu filoloģija, [interaktyvus], 2019, t. 28, Nr. 2, p. 107–122, [žiūrėta 2020 04 02]. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.22364/bf.28.2.03.

[29] MURMULAITYTĖ, Daiva. Kontaminacija ir lietuvių kalbos naujadara. Kalba ir kontekstai, [in­teraktyvus], 2018, t. 8, Nr. 1, p. 60–70, [žiūrėta 2020 04 02]. Prieiga per internetą: http://talpykla.elaba. lt/elaba­fedora/objects/elaba:31651794/datastreams/MAIN/content.

[30] MURMULAITYTĖ, Daiva. Naujieji asmenų pavadinimai darybos ir semantiniu aspektu. Lietuvių kalba, [interaktyvus], 2016, Nr. 10, p. 1–22, [žiūrėta 2020 04 02]. Prieiga per internetą: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu­kalba/article/view/200/165.

[31] MURMULAITYTĖ, Daiva. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas ir naujadarų tyrimų pers­pektyvos. Bendrinė kalba, [interaktyvus], 2016, Nr. 89, p. 1–27, [žiūrėta 2020 04 02]. Prieiga per inter­netą: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/89/Murmulaityte_BK_89_straipsnis.pdf.

[32] MURMULAITYTĖ, Daiva. Priesagos ­iklis naujadarų apibrėžčių sistemiškumas. Bendrinė kal-ba, [interaktyvus], 2014, Nr. 87, p. 1–17, [žiūrėta 2020 04 03]. Prieiga per internetą: http://www.bendri­nekalba.lt/Straipsniai/87/Murmulaityte_BK_87_straipsnis.pdf.

[33] MWD – Merriam-Webster’s Dictionary [interaktyvus; žiūrėta 2020 04 01]. Prieiga per internetą: https://www.merriam­webster.com/.

[34] OED – Online Etymology Dictionary [interaktyvus; žiūrėta 2020 04 01]. Prieiga per internetą: http://www.etymonline.com/.

[35] OLD – Oxford Learner’s Dictionaries [interaktyvus; žiūrėta 2020 04 01]. Prieiga per internetą: https://www.oxfordlearnersdictionaries.com/.

[36] PACUŁA-BOROWIEC, J. Augmentative and evaluative morphemes super(­), ekstra(­), mega(­) and hiper(­) in Polish – a corpus­based analysis. Studies in Polish Linguistics, 2013, Vol. 8, No. 1, p. 15–43.

[37] PANOCOVÁ, R. Morphological properties of neoclassical formations in English. Bulletin of the  Transilvania University of Brasov: Series IV: Philology, Cultural Studies, [interaktyvus], 2012, Vol. 5(54), No. 2, p. 31–36, [žiūrėta 2020 04 17]. Prieiga per internetą: http://rs.unitbv.ro/BU2012/ Series%20IV/BULETIN%20IV/04_%20Panocova_red.pdf.

[38] PETROPOULOU, E. On the parallel between neoclassical compounds in English and Modern Greek. Patras Working Papers in Linguistics, [interaktyvus], 2009, Vol. 1, p. 40–58, [žiūrėta 2020 04 16]. Prieiga per internetą: https://pasithee.library.upatras.gr/pwpl/article/view/15/12.

[39] PLAG, Ingo. Word-Formation in English. Cambridge: Cambridge University Press, 2003, p. 254.

[40] RADIMSKÝ, Jan. Noun+Noun Compounds in Italian. A corpus-based study. České Budojěvice: Jihočeská Universitá, 2015, p. 392.

[41] RUDAITIENĖ, Vida. Žodžiai su prepoziciniais dėmenimis info­, pop­, porno­. Žmogus ir žodis, 2002, t. 4, Nr. 3, p. 39–45.

[42] RUTKIENĖ, Lina. Hibridiniai statybos terminijos dūriniai su klasikiniais prepoziciniais sieti­niais kamienais. Terminologija, [interaktyvus], 2019, Nr. 26, p. 140–161, [žiūrėta 2020 04 03]. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.35321/term26­07.

[43] STUNDŽIA, Bonifacas; JARMALAVIČIUS, Dalius. Daiktavardžių dūryba vokiškuose XVII– XVIII a. baltų kalbų žodynuose. Vilnius: Vilniaus universiteto l­kla, 2019, p. 374.

[44] TŽŽe – Kompiuterinis tarptautinių žodžių žodynas. Sudarė V. Vaitkevičiūtė. Vilnius: Alma littera, Fotonija, 2003.

[45] VASKELIENĖ, Jolanta. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai. Bendrinė kalba, [interaktyvus], 2017, Nr. 90, p. 1–30, [žiūrėta 2020 04 16]. Prieiga per internetą: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/90/Vaskeliene_BK_90_straipsnis.pdf.

[46] VASKELIENĖ, Jolanta; VILČINSKIENĖ, Regina. Kamieną lietuv­ turinčių žodžių darybiniai ryšiai. Bendrinė kalba, [interaktyvus], 2018, Nr. 91, p. 1–24, [žiūrėta 2020 04 16]. Prieiga per internetą: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/91/Vaskeliene_Vilcinskiene_BK_91_straipsnis.pdf.

[47] VILLOING, F. French compounds. Probus. International Journal of Romance Linguistics, 2012, Vol.  24, Nr.  1, p.  29–60. Vartosenos pavyzdžių ieškota interneto paieškos sistema Google.


(1) Neoklasikinis elementas – tai „senovės graikų arba lotynų kalbų kilmės priešdėlis, priesaga, dūrinio dėmuo, šaknis ar kamienas“ [13, 10; plačiau žr. 39, 92; 38, 41; 37, 31; 14, 245]. Neoklasikiniais dari­niais vadinami moderniais laikais pasidaryti naujadarai su klasikinių kalbų elementais. Tokie dari­niai klasikinėse kalbose nėra fiksuoti [39, 198; dar žr. 15, 60].

(2) Indigeni naujadarų daryba – atskiro straipsnio objektas.

(3) Atkreiptinas dėmesys, kad ND pildomas rankiniu būdu, atsižvelgiant į duomenų kokybę, o ne į kiekybę [23]. Duomenys buvo atrinkti automatiškai iš tekstyno, todėl šių šaltinių empirinė medžia­ga – skirtingos apimties.

(4) Pažymėtina, kad esama mokslininkų, kurie dūrinius su neoklasikiniais dėmenimis laiko netikraisiais dūriniais [42, 144]. Manytina, kad „[d]arybos požiūriu dūrinius su klasikiniais sietiniais kamienais reikėtų laikyti netikraisiais dūriniais, nes jiems trūksta tikriesiems dūriniams būdingų požymių. Pir­masis dūrinio sandas paremtas ne sinchroniškai kalboje esančiu žodžiu, o tik kamienu, kuris neturi gramatinės charakteristikos“ [42, 157].

(5) Lyginant pirmųjų tarptautinių dėmenų darumą, remiamasi [23, 103, 105–113, 116–119] ir diserta­cijos priede pateiktais duomenimis. Čia ir kitur nėra pateikiamos visos minimoje disertacijoje fik­suotos neoklasikinės darybos priemonės (jų yra gerokai daugiau) – apsiribojama tik tomis, kurios pateiktos ND.

(6) Naujadarai kirčiuojami ar nekirčiuojami (jei jų kirčiavimas dar nėra aiškus) pagal pateikimą ND. Straipsnyje minimų naujadarų apibrėžtys pateiktos ND.

(7) Pažymėtina, kad lietuvių kalboje galima pasidaryti pačių įvairiausių naujadarų su neoklasikiniu dėmeniu mega­ ir kt., kuris, remiantis skirtingų šalių tyrimais, laikytinas vienu produktyviausiu dėmeniu ir priskirtinas prie vienų madingiausių žodžių darybos elementų [39, 74; 36, 17, 21].

(8) Anglone (toliau – ANG [4]) post­ laikomas priešdėliu. Beje, [23] priede pateiktas vienintelis post­ vedinys – vertinys postistorija (plg. anglų k. posthistory; rusų k. постистория). Šiame straipsnyje vertiniu laikomas pagal svetimos kalbos analogiją sudarytas naujadaras.

(9) [16] neoklasikinis dėmuo auto­ aprašytas kaip „pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti savo, savas; savaiminis, automatinis; savaeigis, automobilinis“ [plg. 44; dar žr. 34]. Atkreiptinas dėmesys, kad 1991–1996 m. auto­ buvo vienas dariausių sudurtinių žodžių dėmenų [23, 103–104]. Esama svarstymų, kad auto­ negalima „laikyti sietiniu kamienu  –  tai savarankiškas žodis, daiktavardis, nors ir stokojantis tam tikrų gramatinių požymių (tokių nesugramatintų žodžių lietuvių kalboje ir dabar yra ne vienas), dalyvaujantis žodžių daryboje ir sudarantis tikrąjį dūrinį. Nors, kita vertus, tokia daryba, kai kaip pamatinis žodis imamas nesugramatintas skolinys, lietuvių kalbai taip pat nėra būdinga“ [42, 154; plg. užsienio kalbotyros veikaluose tokiems sietiniams kamienams pavadinti (pvz., auto­, foto­, video­ ir pan.) vartojamą terminą pusiau žodis (anglų k. semi-words), žr. 40, 26].

(10) Šiuo metu [10] naujadarų su neoklasikiniu dėmeniu lingva­ nerasta.

(11) [10] naujadarų su neoklasikiniu dėmeniu mizo­ nerasta.

(12) Tiriamuoju metu [10], atmetus skolinius ir kelis būdvardžius multiansamblinis, ­ė, multidažninis, ­ė ir kt., rasti pavieniai daiktavardžiai su neoklasikiniu dėmeniu multi­: multidiscipliniškumas, mul-tietniškumas ir kt., kuriuos būtų galima laikyti ne dūriniais, o priesagos ­umas vediniais, ir vertiniai multigarsas (plg. anglų k. multisound), multipilietybė (plg. anglų k. multicitizenship), multiterpė ir kt.

(13) [10], atmetus skolinius ir pavienius būdvardžius, pvz., noosferinis, ­ė ir kt., daiktavardžių su neoklasi­kiniu dėmeniu noo­ nerasta.

(14) Lyginant antrųjų tarptautinių dėmenų darumą, remiamasi [23, 120–121] ir disertacijos priede pateiktais duomenimis.

(15) Dūriniai su dėmeniu ­logija remiasi įvairesniu darybos pamatu: ne tik daiktavardžiu, bet ir skait­vardžiu, būdvardžiu.

(16) 1991–1996 m. rastas skolinys – rusofobija [23, 121] (plg. rusų k. русофобия).

(17) Dūriniai su dėmeniu ­logas, ­ė (kaip ir su ­logija) remiasi įvairesniu darybos pamatu: ne tik daikta­vardžiu, bet ir būdvardžiu, veiksmažodžiu.

(18) Šiuo metu [10], atmetus skolinius, naujadarų su neoklasikiniu dėmeniu -nautas nerasta.

(19) Dėsningos žodžių darybos rezultatas turėtų būti užkalniomanija [dar žr. 21, 8], pvz.: „Užkalniomani-ja jau yra tapusi reiškiniu. Kam Andriaus Užkalnio rašiniai ir knygos nepatinka, tas turės milijoną priekaištų, o kas jas mėgsta – mėgausis nuo pirmo iki paskutinio puslapio“ (radikaliai.lt 2010 06 18; Mindaugas Peleckis).

(20) Darybos pamatas – neįprastas, t. y. lotynų k. žodis Lituanus „lietuvis“.

(21) [10], atmetus skolinius, pateikti tokie dūriniai: lenkofobas ir judofobas.

(22) Tiriamuoju metu [10], atmetus skolinius, pateikti du dūriniai: agurkofonas ir „Kaunofonas“ – abu tekstyne fiksuoti 2005 m. Plg. interneto vartoseną: „<...>, kuriame pasirodys ekscentriškas ir ma­din gai ekologiškas „Daržovių orkestras“ (“The Vegetable Orchestra”) iš Austrijos, <...>. Šis orkestras groja tik iš daržovių pagamintais instrumentais (kaip antai agurkofonas arba ridikorimba)“ (tv3.lt 2005 04 15); „Bendrovė taip pat turi 50 proc. Kauno radijo stoties „Kaunofonas“ akcijų“ (delfi.lt (iš: BNS) 2005 03 03).

(23) Į [16] ir [44] neįtrauktas dėmuo ­nautika. Apie tokią dūrybos priemonę informacijos nerasta ir an­glakalbiuose žodynuose: The American Heritage Dictionary of the English Language (toliau – AHD [1]), Cambridge Advanced Learner’s Dictionary (toliau – CALD [6]), Collins English Dictionary (to­liau – CED [7]), A Dictionary of Prefixes, Suffixes, and Combining Forms from Webster’s Third New International Dictionary (toliau – DPSCF 2002 [11]), Longman Dictionary of Contemporary English (toliau – LDCE [17]), Macmillan English Dictionary (toliau – MED [22]), Merriam-Webster’s Dictionary (toliau – MWD [33]), OED ir Oxford Learner’s Dictionaries (toliau – OLD [35]). Dūrinių su dėmeniu ­nautika nepateikta ir [10]. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vartosenoje fiksuotas pavienis neaiškios darybos dūrinys puponáutika, kurį galima laikyti ir kontaminantu (: pupa + kosmonauti-ka astronautika), negalima nustatyti, ar formuojasi naujas dėmuo.

(24) [16] neoklasikinis dėmuo ­tonija apibrėžtas kaip „antrasis sudurt. žodžių dėmuo, rodantis jų reikšmės sąsają su įtampa, slėgiu“. Čia, tik formaliai žiūrint, būtų galima išskirti dėmenį -tonija. Neaiškios darybos citatatònijajuok. perdėtas citatų pomėgis“ veikiausiai pasidaryta pagal analogiją ir garsinį panašumą su kitais žodžiais, pvz., metatonija, monotonija ir pan. Dabar [10] naujadarų su dėmeniu -tonija nerasta.

(25) Tai galėtų būti ir priesagos ­ija vedinys.

(26) Plg. prancūzų k. savakilmė dūryba (anglų k. native compounding) yra pagrindinė, o neoklasikinėdūryba – periferinė [47, 30].

(27) Lyginant svetimkilmių priešdėlių darumą, remiamasi [23, 39, 40, 41–42, 49, 55] ir disertacijos priede pateiktais duomenimis.

(28) Disertacijoje nurodoma, kad tai – „dariausia svetimos kilmės priesaga, su kuria padaromi ypatybių pavadinimai“. Tuomet rasta 116 naujažodžių, iš kurių 103 – skoliniai [23, 40].

(29) Pažymėtina, kad 1991–1996 m. beveik visi priesagos ­(i)acija vediniai (veiksmų pavadinimai) yra skoliniai, pačioje lietuvių k. naujadarų su šia darybos priemone nebuvo linkstama darytis [23, 39].

(30) Tai pati dariausia asmenų pavadinimų pagal profesiją priesaga – rastas 151 naujažodis, lietuvišką šaknį turi 9 dariniai [23, 49].

(31) [23] priede rasta 13 naujažodžių su baigmeniu ­oidas, iš kurių visi – skoliniai.

(32) Lyginant svetimos kilmės priešdėlių darumą, remiamasi [23, 63] pateiktais duomenimis.

(33) Dabar [10] priešdėlio cis­ vedinių nerasta.

(34) [44] trans­ laikomas sudurtinių tarptautinių žodžių pirmuoju dėmeniu.

(35) Tai galėtų būti ir priesagos ­ytė vedinys.

(36) Naujadaro dekioskelizãcija darybą galima interpretuoti dvejopai: tai galėtų būti 1) priešdėlio de­ ve­dinys arba 2) priesagos ­(i)acija vedinys.

(37) [44] esama nenuoseklumo: anti­ apibrėžiamas kaip sudurtinių žodžių pirmasis dėmuo, nors super­, de­ ir pan. traktuojami kaip priešdėliai.

AGNĖ ALEKSAITĖ

Types of Neoclassical Word Formation: The Case of Lithuanian Neologisms

Summary

New Lithuanian lexis can be accessed in the  Database of Lithuanian Neologisms (DN), containing about 5674 lexicographic units (as of 6 April 2020). The current article examines 197 nouns representing neoclassical word formation. Borrowings, including nouns, formed from foreign elements were excluded from the analysis. The aim of the study was to identify the most common types of neoclassical word formation attested in the DN and to explore their role in creating stylistically connoted nouns. The analysis of the nouns under study provided the following results:

1. Neoclassical word formation is not a common strategy in the DN (197 nouns have been found). However, translations make up a substantial part (46).

2. The most productive type of neoclassical word formation in the DN is compounding (90), followed by suffixation (88). Neoclassical prefixes (19) are less common.

3. As the data of the DN show, neoclassical word formation is not a common means of wordplay. Neoclassical suffixes (30), such as ­izmas, ­(i)acija ir ­oidas, are more common in building nouns that display emotive­expressive functions. Sixteen stylistically connoted nouns exemplify neoclassical compounding and four nouns are built by prefixation.

4. Wider implications about neoclassical word formation and its most productive types could be drawn by extending the  current research based on the  data from the DN.

Keywords: neoclassical word formation, neologisms, suffixation, prefixation, compounding