Dėl kaimo vardo Jedžiõtai raidos ir kilmės

ĮVADAS

Skuodo  r. Aleksandrijos seniūnijoje esantis Jedžiotų kaimas nėra labai plačiai žinoma Lietuvos gyvenvietė. Ji neišsiskiria nei dydžiu, nei gyventojų gausa, nei plačiai ištyrinėta istorija. Tiesa, enciklopedinių žinių apie ją galima rasti dėl to, kad šalia, dešiniajame Luobos krante, yra piliakalnis, kuriame rasta akmeninių kirvukų, žalvarinių ir geležinių dirbinių [20, 685]. Taigi žmonių Jedžiotų apylinkėse gyventa jau seniai. Šio kaimo vardas yra savitos struktūros, neturintis analogų Lietuvos vardyne. Jo kilmė nėra lengvai nuspėjama. Lietuvių priesaginių oikonimų darybos tyrimui skirtame darbe šis vardas priskiriamas prie neaiškios struktūros darinių: manoma, kad jis yra asmenvardinės kilmės, kilęs iš avd. *Jedžiotas arba *Jedžius, *Jadžius, kurių galimumui pagrįsti pateikiamas (su klaustuku) avd. Jedzevičius [25, 108]. Kitaip tariant, spėjama, kad tai gali būti kuopinis oikonimas, t. y. darinys iš avd. *Jedžiotas daugiskaitos, arba priesagos -iotai vedinys iš avd. *Jedžius, *Jadžius. Kalbant apie šią hipotezę pirmiausia kyla abejonių dėl visų trijų rekonstruotų asmenvardžių tikrumo. Tokių antroponimų nesuponuoja dabartinis pavardynas, nes su abejone pateikta pvd. Jedzẽvičius greičiausiai yra skolinta iš slavų kalbų, plg. lenk. pvd. Jadzewicz, Jadziewicz, Jedziewicz [29, 248, 336], brus. pvd. Ядзевіч [35, 498; 14, 827, 783]. Todėl kažin ar yra pagrindo manyti, kad rekonstruotų asmenvardžių šaknis jedž- galėtų būti gimininga su pavardės jedz-. Be to, asmenvardžių *Jedžiotas, *Jedžius bent kol kas nėra užfiksuota istorinės antroponimikos tyrimuose – tai taip pat leidžia abejoti oikonimo Jedžiõtai kilimo iš jų galimybe.

Atsižvelgiant į neskaidrią oikonimo struktūrą ir kylančias abejones dėl aptartos kilmės hipotezės, iškyla būtinybė kiek įmanoma išsamiau išanalizuoti jo vartosenos gyvojoje kalboje ir istorijos šaltiniuose ypatumus. Todėl šio straipsnio tikslas – remiantis dabartinės ir istorinės toponimikos bei antroponimikos duomenimis, ištirti kaimo ir jo vardo raidos ypatybes ir pateikti labiausiai tikėtiną šio oikonimo kilmės hipotezę. Norint tai atlikti reikalinga gyvenvietės istorinio konteksto apžvalga ir detali oikonimo užrašymų iš gyvosios kalbos bei istorijos šaltinių analizė, galinti padėti nustatyti (rekonstruoti) pirminę jo formą.

GYVOSIOS KALBOS DUOMENYS

Pirmuoju užrašymu iš gyvosios kalbos galima laikyti Juozo Tumo-Vaižganto 1904 m. pateiktą Telšių apskrities (pavieto) Ylakių parapijai priklausiusio kaimo vardo formą Jedžiôtai [31, 52]. Kazimiero Būgos tikrinių žodžių kartotekos, sudarytos XX a. pradžioje, kortelėje užrašytas Skuodo apylinkių kaimo (sodos) vardas Jedžiõtai [11]. Svarbu pabrėžti tai, kad šio įrašo autorius yra kalbininkas Antanas Salys. Tokia pati kaimo vardo forma Jedžiõtai pateikta ir tarpukariu veikusios Pavardžių ir vietovardžių komisijos sudarytose gyvenamųjų vietų bylose. Kaimas priklausė Mažeikių apskrities Ylakių valsčiui [24, 9]. 1935 m. šio kaimo žemės vardyno anketoje, kurią, apklausdamas vietinius gyventojus, sudarė mokytojas Antanas Žališauskas, užrašyta tarminė oikonimo forma Iedžio’ta, kuri atkurta į bendrinės kalbos Iedžiotai. Kyla abejonių dėl šių vardų grafinio perteikimo. Gali būti, kad raidę i (I) čia reikėtų skaityti kaip j (J) (Jedžiotai), nes atkurto varianto pradžioje esant diftongui [ie] tarminė forma turėtų būti su diftongu [ei]. Kitaip sakant, tokiu atveju anketoje reikėtų tikėtis ne tarminės formos Iedžio’ta, o Eidžio’ta. Taigi nustatant tikrąjį gyvosios kalbos vardą anketos duomenimis kliautis negalima. Norminamojo pobūdžio leidiniuose, paremtuose gyvąja vartosena, nuosekliai vartota ir vartojama forma Jedžiõtai: Jedžiotų km. 1925 m., 1959 m. [15, 146 (1); 17, 397 (2)], Jedžiõtai (2), k. 1976 m. [16, 105].

Oikonimo užrašymų iš gyvosios kalbos analizė leidžia teigti, kad dabartinė forma Jedžiõtai vietinių gyventojų neabejotinai vartojama ir yra pakankamai sena. Apie tai liudija XX a. pradžios bei I pusės duomenys.

ISTORINIAI UŽRAŠYMAI

Jedžiotų kaimo radimąsi reikėtų sieti su XVI a., kurio II pusėje gyvenvietė jau yra minima. 1564  m. Grūstės (3) valsčiaus valakų matavimo plane nurodoma Jedžiotų vaitija (Woytowstwo Eydziackie) [22, 110], o amžiaus pabaigoje Raseinių žemės teismo aktų knygoje užrašytas Grūstės valsčiuje esantis Jedžiotų kaimas (Εйдзяты), turintis 55 valakus žemės ir priklausantis Grūstės dvarui [36, 109] (4).

Daug informacijos apie kaimo vardo raidą suteikia išlikusių Ylakių parapijos, kuriai priklausė Jedžiotai, bažnytinių knygų įrašai. 1676–1738 m. jungtuvių metrikų knygoje (5) gyvenvietė minima daug kartų. 1676 m. užfiksuota Jedžiotų gyventojo Kristoforo Jurgelaičio ir Klauseikiuose gyvenusios našlės Agnietės Šėmaitės (Criʃtophoruʃ Jurgielaytiʃ de Edʓiatiʃ Cum Agnetiʃ ʃʓiemaytie Vidua de Klauʃeykiʃ) santuoka, o liudininku nurodomas Jedžiotų gyventojas Mykolas Vėžys (Michael Wieʓis de Edʓiatiʃ) [7, 1]. 1678  m. užrašytas našlys Dovydas Skirutaitis iš Vabalių kaimo (Dauid Skirutaÿtiʃ Viduuʃ de Wabaliʃ), vedęs Jedžiotų gyventoją Ievą Tamošaitę (Eua thamoʃʓayte de Edʓiatiʃ), vyras Motiejus Andulaitis iš Girdenių kaimo (Mattheuʃ Andułaytiʃ de girdeniʃ), jo žmona Ona Butaitė iš Jedžiotų kaimo (Anna Butayte de Edʓiatiʃ) bei to paties kaimo gyventojas liudininkas Dovydas Kaubraitis (Dauid Kaubraytiʃ de Edʓiatiʃ), vyras Jonas Anulaitis iš Gailiškių kaimo (Joanneʃ Anułaytiʃ Viduuʃ de <...> gailiʃ), jo sutuoktinė Magdalena Žiogaitė, gyvenusi Jedžiotuose (Magdalena Ƶiogaytie de Edʓiatiʃ), ir liudininkas Erazmas Tamošaitis iš Jedžiotų (Heraʃmuʃ tamoʃʓaytis de Edʓiatiʃ), Jedžiotų kaimo gyventojai vyras Kazimieras Venckaitis, žmona Ona Jautakaitė (Caʃimiruʃ Węckaytiʃ Cum Anna, Vidua Jautakaytie, omnes de Edʓiatiʃ) ir jų santuokos liudininkas Augustinas Burnevičius (Auguʃtinuʃ Burnewicʓ), vyras Kristoforas Dakanaitis (Criʃtophoruʃ dakanaytiʃ de Edʓiatiʃ), jo sutuoktinė Elžbieta Piečaitė (Eliʃabetha piecʓaytie de Eadem) ir liudininkas Augustinas Uzbonaitis (Auguʃtinuʃ uzbonaytiʃ (6) de Edʓiatiʃ) [7, 3]. Tais pačiais 1678 m. dar užfiksuotas Motiejus Dakanas iš Kuliškių kaimo (Mattheuʃ dakans de Kuliʃʓki) su žmona Ona Motušaite, gyvenusia Jedžiotuose (Anna, Motuʃzaytie, de Edʓiatiʃ), kurių santuoką paliudijo Jedžiotų gyventojas Juozapas Katušas (Joʃephuʃ Katuʃʓ de Eadem), taip pat Stanislovas Milieškaitis, gyvenęs Jedžiotuose (ʃtaniʃlauʃ Mylieʃʓkajtiʃ de Edʓiatiʃ), jo sutuoktinė Ona Giltinaitė iš Gedrimų kaimo (Ana, Giltynayte de giedrimiʃ) bei liudininkas Kazimieras Vanagas iš Jedžiotų (Caʃimiruʃ, Wanakʃ, de Edʓiatiʃ) [7, 4]. Toliau minėtoje knygoje yra tokie Jedžiotų kaimo ir jo gyventojų užrašymai: žmona Annæ, Norwoyʃʓayte de Edʓiatiʃ, liudininkas Michael Motuʃ... (7) de Edʓiatiʃ 1679 m. [7, 5]; vyras Josephuʃ Jonaitiʃ de Edʓiatiʃ, liudininkas Caʃimiruʃ Węckaytis de Edʓiatiʃ 1680 m. [7, 7]; žmona Urʃule girdenayte <...> de Edʓiatiʃ, liudininkė Marianna Girdenienie de Edʓiatiʃ 1681  m. [7, 8]; žmona Eliʃabeht Lauczayte de Edziaty 1688  m. [7, 22]; vyras Adamus Mykutaytis de Edziaty, liudininkas Mathiaʃ Dakanis de Edziaty 1692 m. [7, 26]; žmona marianna Burnayte de Edziaty 1698 m. [7, 34]; de Edziaty; žmona Barbara Katużowna de Edzioty, liudininkas Chrostophorus Dakanis de Edzioty; žmona Christina Węnckowna de Edzioty 1699 m. [7, 35]; žmona Ana Dawzinaite de iedziaty, liudininkas Matias Dakanis de iedziaty 1702 m. [7, 38]; žmona Marianna butkiowa de Edziatiʃ, liudininkas Chryʃtophoruʃ Staphonaytiʃ de Edziatiʃ 1716 m. [7, 14].

Gausu duomenų apie Jedžiotų kaimą, jo vardo variantus ir Ylakių parapijos 1683– 1699 m. krikšto metrikų knygoje. 1683 m. šio kaimo gyventojai Adomas Jurevičius su žmona Kotryna (Adamus Jurewicz Catharina de Edziatis) krikštijo dukrą Kristiną (Kristina), kurios krikštatėviais buvo Augustinas Girdenaitis, Ona Bublaitė ir Zofija Budraitė (Augustinus Girdenaytis et Anna Bubłayte de Edziatis et Zophia Budrayte de Edziatis); tais pačiais metais užrašyti Jedžiotų gyventojai tėvai Andriejus Šikšnaitis ir Apolonija Matusaitė (Andrea Szyksznaytis et Apollonia Matusowna), kurių sūnų Joną (Joannes) pakrikštijo Juozapas Katužis su Kristina Motuzaite ir Augustinas Kaubraitis su Agota Strykaite (Iosephus Katuzis cuˀ (8) Cristina Motuzowna et Auguʃtinɡ Kaubraytis cum Agata Strykayte de Edziatis) [21, 4]. Toliau krikšto įrašų knygoje randami tokie oikonimo raidą ir kaimo istorinės antroponimijos kontekstą reprezentuojantys duomenys: krikšto tėvas Ioannis Kuris de Jiadziatis 1684  m. [21, 5]; tėvai Martini Butaytis et Mariannæ de Edziatis, krikšto tėvai Anna Woyciechowna et Mathias Ławczaytis de Edziotis 1684 m. [21, 6]; tėvai Marcuʃ Dyrkʃʓtiʃ, Magdalena Melieʃʓkaytie de Edʓiatiʃ, krikšto tėvai Caʃjmiruʃ Waztunaytiʃ, Marianna Matutaytie (9) Edʓiatiʃ; tėvai Auguʃtinuʃ Grycaytiʃ, Marianna Laucʓaytie de Edʓiatiʃ, krikšto tėvai Kriʃtophoruʃ tomoʃʓaytiʃ de Edʓiatiʃ, jranneʃ Kaubraytiʃ de Edʓiatiʃ 1684 m. [21, 7]; krikšto motina Eliʃabetaˀ gudaytie de Edʓiatiʃ; tėvai Andrea Piotrowic, Marianna de Edʓiatiʃ, krikšto motina Agneʃ gælwotaytie de Edʓiatiʃ; tėvai Michaeli Sarmatc de Edʓiatiʃ, Eliʃabeta; tėvai Ioʃephuʃ Katuʓiʃ de Edʓiatiʃ, Catarina, krikšto tėvai Caʃimiruʃ Wanagʃ et Dauid Węckuʃ, Anna burbaytie <...> de Edʓiatiʃ 1684 m. [21, 8]; tėvas Petrus Mlieskaytis de Jedzioty, krikšto tėvas Joannes Kaubratis de Jedzioty 1684 m. [21, 11]; tėvai Hieronimus Narmont et Marianna de Edʓiatis, krikšto tėvai Anna Waytiekayte de Edʓiatis et Mathias Lauczaytis de Edʓiatis; krikšto tėvas Adamus Wiezaytis de Edʓiatis; tėvai Michaelis Kaukris et Eua Lemʃzate de Eydziaty, krikšto tėvai Andrea Petraytis de Eydziaty et Dauide Kaubratis de Eydziaty et Marianna Waytiekate de Eydziaty 1684 m. [21, 16]; tėvai Stanislai Derkintaytis Marianna Urbonate de Eydziaty, krikšto tėvai Chriʃtina Burniewiczowna de Eydziaty cuˀ Joanne Wirkszas de Eydziaty 1685 m. [21, 17]; krikšto tėvas Andreas Petraytis de Eydziaty; tėvai Mathiaˀ Dakanatis et Annæ Motuʃate de Eydziaty, krikšto tėvai Petruʃ Melieʃzka cuˀ Marianna Motuʃate de Eydziaty 1685 m. [21, 18]; krikšto motina Eua Reźiukate de Eydziaty; tėvai Joʃephi Kibirs et Eliʃabethæ Dakanate de Eydziaty, krikšto tėvai Chriʃtina Rapałate cuˀ Michaele Waydył et Eua Reźykate de Eydziaty 1685 m. [21, 20]; krikšto tėvas Caʃimirus Węckus de Edziaty; tėvai Chriʃtophorus Stephonaytis et Helisabeth Pieczayte de Edziaty, krikšto tėvai Dauid Kaubris de Edziaty Cum Criʃtina Stephonayte de Edziaty et Auguʃtinus Girdenis de Edziaty et Anna Węckowa de Edziaty 1685  m. [21, 21]; tėvai Michael Motuʃaytis et Anna Kiwiłayte de Edziaty, krikšto tėvai Dawid Kaubris de Edziaty Cum Marianna Rapaliowa de Edziaty et Joannes Wirkszas de Edziaty et Helisabetha Matuʃayte de Edziaty; tėvai Auguʃtinus Grybowicz et Marianna Lauczayte de Edziatis, krikšto tėvai Marianna Waszkayte de Edziaty et Ioannes Kuzis de Edziaty 1685 m. [21, 23]; tėvai Auguʃtinus Burniewicz et Marianna Burbekłayte de Edziaty, krikšto tėvai Chryʃtophorus Stephonaytis de Edziaty Cum Catharina Łabrencayte de Edziaty 1686 m. [21, 26]; krikšto motina Mari... Wanagayte de Edʓiatis 1686 m. [21, 27]; tėvai Martinus Lułaytis et Helisabet... Czarneckayte de Edziaty 1686 m. [21, 28]; tėvai Andreas Piotrowicz et Gałwełayte de Edziaty; tėvai Dawidis Węckus et Anna de Eydziaty, krikšto motina Anna Kibiriene de Eydziaty 1686  m. [21, 31]; krikšto tėvas Casimirus Rymeykis de Edziaty 1687 m. [21, 34]; krikšto tėvas Daniel Girdenatis de Eydziaty 1687 m. [21, 35]; krikšto tėvai Anna Ziogayte cum Auguʃtyno Tamoʃzaytiʃ, Anna Iautakayte <...> de Iiadziaty 1687 m. [21, 37]; tėvai Ioanni Caubraytis et Marianna de Edziatow, krikšto motina Marianna Tamoʃzayte de Edziatow 1687 m. [21, 39]; krikšto tėvai Marianna Kibirayte de Edziatow et Auguʃtinus Tamoʃzaytis de Edziatow; tėvai Joanni Bałʃaytis et Eua, krikšto tėvai Markus Dyrkʃtaytis cuˀ Eua Sarmatayte <...> de Edziatow 1687 m. [21, 44]; tėvai Bartholomei Poʃzkiʃ et Magdalene de Edziatow 1688 m. [21, 45]; krikšto tėvai Dauid Mickiewicz et Casimirus Rymeyko de Eydziaty 1688 m. [21, 46]; tėvai Joanni Bunzis et Anna, krikšto tėvai Agotha Strykayte Cuˀ Abramo Draukʃzaytiʃ et chrystyna Rapałayte de Edziaty 1690 m. [21, 67]; tėvai Joanni Buczys et Anna de Edziaty, krikšto motina Anna Waykayte de Edziaty 1691 m. [21, 75]; tėvai Mathei girdeniʃ et Eliʃabet de Edziaty, krikšto tėvai Daniel Girdenaytis Cum Marianna Vaydylienæ de Edziaty 1691 m. [21, 76]; tėvai Michaeli Sarmataytis et Eliʃabeth de Edziaty, krikšto tėvai Catharina Numgaudienæ Cum Daniel Venckuʃ et Agotha motuʃayte de Edziaty 1691 m. [21, 78]; krikšto tėvas Mathias Dækans de Eydziaty 1691 m. [21, 85]; tėvai Auguʃtini grycius et Mariannæ de Edziaty 1692  m. [21, 87]; tėvai Chriʃtophori Stephonatis et Elisabethæ de Eydziaty, krikšto tėvai Iosephus Kiburs cum Anna Szernukate et Martianɡ Kibiratis de Eydziaty 1692  m. [21, 90]; tėvai Petri Paułaytis, Juʃtyna, krikšto tėvai Michael Paułaytis cum Marianna Vaszkayte, asistentas Ioannes Dułaytis de Edziaty 1693 m. [21, 102]; tėvai Tomi Szakalis Matris Eliʃabetha de Edziaty 1694 m. [21, 113]; tėvai Ioanni Vyrkʃzas, Krystyne, krikšto tėvai Joannes Kuzis cum Anna Urbonate et Ioannes Dulis de Edziaty 1695 m. [21, 121]; krikšto tėvas Iozepho Iłłakis de Edziaty [21, 127]; tėvai Augustini Rapalis, Krystyna, krikšto tėvai Auguʃtynus Valeykaytis cuˀ Marianna Vaydyłayte de Edziaty; tėvai Iosephi Narkaytis, Krystyna, krikšto tėvai Barbara Katuzayte cum Petro Paułaytis de Edziaty 1696 m. [21, 128]; tėvai Andrei num gaudis Matris Catharina de Edziaty, krikšto tėvas Abram Pitrulaytis Edziaty [21, 133]; krikšto motina Marianna Vaydyliene de Edziaty 1696 m. [21, 134]; tėvai Mathei girdenis et Eliʃabetha, krikšto tėvai Marianna Vaydyliene cum Ioann... Kuzis de Edziatis 1698 m. [21, 137]; krikšto tėvai Anna Tamoʃzayciowa cum Michele Voydyło <...> de Edziaty 1698 m. [21, 140]; tėvai Augustini Vytełaytis, Marianna de Edziaty 1698 m. [21, 142]; tėvai Christophori Roka de Iedziaty, Anna Szerneckayte, krikšto tėvai Hieronimɡ Krizaytis Cuˀ Mariana Matiekayte de Iedziaty 1698 m. [21, 145]; tėvai Michael Vrbons de Edzioty, Marianna Szopayte, krikšto tėvai Petrus Panłonski (10) Cuˀ Marianna Mileszkowa de Edzioty; tėvai Daniel Girnaytis de Iedzioty, Anna Dekowna, krikšto tėvai Augustinus Kaubre Cuˀ Sophia Remekowna de Iedzioty 1699 m. [21, 149]; tėvai Hieronimi Markaytis de Iedzioty, Christina Wiezowna 1699 m. [21, 150].

Jedžiotų kaimo vardas dažnai minimas ir vėlesnėse Ylakių parapijos metrikų knygose: de Edziaty 1712 m. [8, 3], de Eydʓiaty 1713 m. [8, 27], de Edziatis 1718 m. [8, 75], de Eydziaty 1720 m. [8, 84], de Edziatis 1720 m. [8, 85], de Edźiatis 1720 m. [8, 89]; Eydziaty 1794 m. [9, 2, 3, 4], Edziatty [9, 7], Edziotty [9, 9], Eydziatty 1795 m. [9, 25], Eydziaty 1796 m. [9, 28], Eydziaty 1802 m. [9, 118] ir t. t.

Įdomu tai, kad XVI a. II pusėje paminėta Jedžiotų vaitija išliko ir XIX a. I pusėje. 1825 m. sudarytame lenkiškame 1816 ir 1818 m. šios vaitijos valstiečių registre užrašytas ir Jedžiotų kaimas: Wies Eydziaty [26, 1]. Tais pačiais metais gyvenvietė minima Grūstės vaitijos, Sedos miestelio ir vaitijos bei Pašilės vaitijos valstiečių sąrašuose: do Eydziat [5, 1, 3], Do Wsi Eydʓiat [5, 4]. Ignatijaus Hołowińskio 1854 m. sudarytame Telšių ir Žemaitijos vyskupystės gyvenviečių sąraše pateiktas Skuodo parapijai priskirto kaimo vardas Jédžiotã [6]. Kauno gubernijos gyvenviečių sąraše, išleistame 1892 m., nurodyta gyvenvietė (селеніе) Ейдзяны, esanti Telšių apskrities Ylakių valsčiuje [37, 48]. Greičiausiai ją taip pat reikėtų tapatinti su Jedžiotų kaimu.

Išsamiai išanalizavus kaimo vardo užrašymus bažnytiniuose ir kitokio pobūdžio istorijos šaltiniuose galima išskirti tokius variantus: Woytowstwo Eydziackie 1564 m., Εйдзяты (XVI a. pabaiga), de Edʓiatiʃ 1676 m., 1678 m., 1680 m., 1684 m., de Edziatis 1683 m., 1684 m., 1685 m., 1698 m., 1718 m., 1720 m., de Jiadziatis 1684 m., de Edziotis 1684 m., de Jedzioty 1684 m., de Edʓiatis 1684 m., 1686 m., de Eydziaty 1684 m., 1685 m., 1686 m., 1687  m., 1688  m., 1691  m., 1692  m., 1720  m., 1794  m., 1796  m., 1802  m., de Edziaty 1685 m., 1686 m., 1687 m., 1688 m., 1690 m., 1691 m., 1692 m., 1693 m., 1694 m., 1695 m., 1696 m., 1698 m., 1699 m., 1712 m., de Iiadziaty 1687 m., de Edziatow 1687 m., 1688 m., de Iedziaty 1698 m., de Edzioty 1699 m., de Iedzioty 1699 m., de iedziaty 1702 m., de Edziatiʃ 1716 m., de Eydʓiaty 1713 m., de Edźiatis 1720 m., Edziatty 1795 m., Edziotty 1795 m., Eydziatty 1795 m., Wies Eydziaty 1825 m., do Eydziat, Do Wsi Eydʓiat 1825 m., Jédžiotã 1854, Ейдзяны 1892 m.

Apžvelgiant visų fiksuotų oikonimo variantų užrašymo ypatumus visų pirma pažymėtinas daugeliui iš jų būdingas afrikatos [dž] perteikimas raidėmis dz, dʓ. Tai yra plačiai paplitęs lietuvių vietovardžių slavinimo slavų kalbomis rašytuose istorijos šaltiniuose reiškinys, plg. kaimų vardus Радзюле 1804 m., Радзюли 1873 m. (= Radžiùliai (11), Радзюны 1902 m. (= Radžiū́nai (12) [10]. Kita vertus, vietovardžių [dž] paprastai žymima dz ir lotynų kalba rašytuose dokumentuose – manoma, kad ši lietuvių afrikata nežymima todėl, kad lotynų kalboje jos nėra, plg. Pagi Bujwidʓiu 1599 m. = *Buivydžių, Buivỹdžiai [3, 191], dar plg. oikonimų užrašymus XVII a. Molėtų bažnyčios lotyniškuose metrikuose de Geydziu, de Geydzi, de Gieydziu = Gaidžiaĩ, de Grodziu, de Grudzie = Grúodžiai [4, 158, 159] ir to paties laikotarpio Lankeliškių bažnyčios jungtuvių įrašų knygoje puʃtopiedɜie, Pustopedʓiæ, de Pusɜtopedɜie, depustopiedzie = Pūstapė́džiai [19, 180]. Kadangi Ylakių bažnyčios metrikai rašyti lotyniškai, tačiau vietovardžiuose pastebima ir lenkų kalbos įtaka, tiksliai nusakyti afrikatos [dž] žymėjimo raidėmis dz, dʓ priežastis nėra lengva. Bet kuriuo atveju aišku, kad formos su dz, dʓ nėra autentiškos, o suslavintos ar sulotynintos. Tą, beje, patvirtina ir vienintelė aptartuose Ylakių šaltiniuose rasta forma de Edźiatis 1720 m. [8, 89], kurioje afrikatos [dž] perteikimui pasitelkta lenkų kalbos raidė ź, ir kitų metrikuose esančių oikonimų rašymas su dz vietoje dž: de Kadzie 1699 m. [21, 147] (= Kadžiaĩ) (13), de Minwidzie 1699 m. [21, 148] (= Milvỹdžiai) (14), de Narwidzie 1699 m. [21, 148] (= Narvỹdžiai) (15), De ʃugawdzie 1699  m. [21, 150] (= Sugaũdžiai) (16).

Kitas bemaž visuotinai fiksuojamas Jedžiotų kaimo vardo užrašymų bruožas – galūnės -ai vertimas į -is arba -y, -ы. Pirmuoju atveju (de Edʓiatiʃ, de Edziatiʃ, de Edziatis, de Jiadziatis, de Edziotis, de Edʓiatis, de Edźiatis) galima įžvelgti oikonimo lotyninimą pridedant daugiskaitos abliatyvo galūnę -is, plg. istorinius lietuvių oikonimų užrašymus de Degiaʃis (= Degė̃siai), de Girpetriʃ (= Gi̇̀rpetriai) [3, 165], de Griskonis (= Griškónys), de Pelesziscis (=  Pelė̃šiškės), de Paniemunicis (=  Panemuniñkai, dial. Panemunỹkai), de Wezancis (= Vėžiónys) [23, 28]. Galūnės (po kietojo priebalsio) -ai vertimas į lenk. -y, rus. -ы (Εйдзяты, Edziaty, de Edzioty, de iedziaty, de Jedzioty, de Eydziaty, de Iiadziaty, de Iedziaty, de Iedzioty, de Eydʓiaty, Edziatty, Edziotty, Eydziatty, Ейдзяны) priskirtinas lietuvių oikonimų morfologinio slavinimo būdingiausiems reiškiniams, plg. de Czulany (= Čiulė́nai), de Mieluny (= Mieliū́nai), de Malaty (= Molė́tai), de Zury (= Žiūraĩ) [4, 40–41], de oppido Saląnty, de Saląnty (= Salantaĩ) [12, 106], Zuwinty (= Žuvintaĩ), Czyzuny (=  Čižiū́nai), Dubiany (=  Dubė́nai) [23, 207, 191, 192], kibartÿ (=  Kybártai), Łepolaty, Łepołaty (=  Liepalótai), Jodupeny, Jodupianÿ, Jodupiany (=  Júodupėnai) [19, 172, 175], Бойдаты (= Baĩdotai) (17), Вамбуты (= Vembūtaĩ) (18), Жутовты (= Žutautaĩ) (19), Ливинты (= Livintaĩ) (20) [37, 40, 42, 49, 20].

Slavinimu laikytini ir dažni atvejai, kai kaimo vardas istorijos šaltiniuose užrašytas kirčiuotą [o^.] po minkštojo priebalsio perteikiant raide (i)a, я: Woytowstwo Eydziackie, Εйдзяты, de Edʓiatiʃ, de Edziaty, de iedziaty, de Edziatiʃ, de Edziatis, de Jiadziatis, de Edʓiatis, de Eydziaty, de Iiadziaty, de Edziatow, de Iedziaty, de Eydʓiaty, de Edźiatis, Edziatty, Eydziatty, do Eydziat, Do Wsi Eydʓiat. Jų antrumą paliudija kad ir rečiau, bet pasitaikantys variantai su (i)o: de Edzioty, de Edziotis, de Jedzioty, de Iedzioty, Edziotty. Toks oikonimų iškreipimo būdas pastebėtas ir kituose istorijos šaltiniuose, plg. de douiaci, de dowiaciu, de Douiaci (= Daujõčiai) [4, 158], Bijaty 1854 m. [6], w. Bijaty 1862 m. [2, 209] (= Bijõtai) (21).

Iš visų surastų Jedžiotų kaimo vardo istorinių užrašymų išskirtini XIX a. II pusės variantai Jédžiotã 1854 m., Ейдзяны 1892 metais. Pirmasis atspindi šiaurės žemaičiams telšiškiams būdingą galūnės -ai vertimą į [a^.], o antrasis vertintinas kaip klaida, matyt, atsiradusi dėl oikonimų su priesagomis -(i)onys, -(i)oniai, -ėnai, kurie buvo suslavinami šias priesagas keičiant į rus. -aны, -яны, lenk. -any, -iany, analogijos.

Taigi visi čia aptarti oikonimo Jedžiõtai užrašymų istorijos šaltiniuose atvejai priskirtini slavinimo, lotyninimo, tarmės ypatybių respektavimo reiškiniams. Jie nėra esminiai aiškinantis kaimo vardo kilmę.

Žymiai svarbesni yra oikonimo pradžios perteikimo istoriniuose užrašymuose variantai. Juos galima suskirstyti į tris grupes: su žodžio pradžios ei- (Woytowstwo Eydziackie 1564 m., Εйдзяты (XVI a. pabaiga), de Eydziaty 1684 m., 1685 m., 1686 m., 1687 m., 1688 m., 1691 m., 1692 m., 1720 m., 1794 m., 1796 m., 1802 m., de Eydʓiaty 1713 m., Eydziatty 1795 m., Wies Eydziaty 1825 m., do Eydziat, Do Wsi Eydʓiat 1825 m., Ейдзяны 1892 m.); su žodžio pradžios e- (de Edʓiatiʃ 1676 m., 1678 m., 1680 m., 1684 m., de Edziatis 1683 m., 1684 m., 1685 m., 1698 m., 1718 m., 1720 m., de Edziotis 1684 m., de Edʓiatis 1684 m., 1686 m., de Edziaty 1685 m., 1686 m., 1688 m., 1687 m., 1690 m., 1691 m., 1692 m., 1693 m., 1694 m., 1695 m., 1696 m., 1698 m., 1699 m., 1712 m., de Edziatow 1687 m., 1688 m., de Edzioty 1699 m., de Edziatiʃ 1716 m., de Edźiatis 1720 m., Edziatty 1795 m., Edziotty 1795 m.); su žodžio pradžios je- (de Jiadziatis 1684 m., de Jedzioty 1684 m., de Iiadziaty 1687 m., de Iedziaty 1698 m., de Iedzioty 1699 m., de iedziaty 1702 m., Jédžiotã 1854 m.). Kaip matyti, ankstyviausi užrašymai paliudija formą *Eidžiõtai, kuri fiksuota XVI a. II pusėje ir labai dažnai vartojama nuo XVII a. II pusės iki XX amžiaus. Variantas *Edžiõtai taip pat labai dažnas, tik vėlyvesnis – užrašytas XVII a. II pusėje, XVIII amžiuje. Dabartinę gyvosios kalbos formą Jedžiõtai atliepiantys užrašymai radęsi taip pat XVII a. II pusėje, tačiau vartoti rečiau nei *Eidžiõtai ir *Edžiõtai.

KILMĖS HIPOTEZĖ

Atsižvelgiant į oikonimo variantų chronologiją, vartosenos dažnumą, galimybę paaiškinti jų atsiradimo priežastis, numanomą kilmę, galima teigti, kad labiausiai tikėtina pirminė Jedžiotų kaimo vardo forma buvo *Eidžiõtai. Tokiu atveju kiek vėlesnį, bet dažną variantą *Edžiõtai galima laikytis tarminiu, atsiradusiu dėl šiaurės žemaičiams telšiškiams būdingos dvigarsio [ei] monoftongizacijos [dėl šio reiškinio žr. 34, 90–92; 13, 28, žemėl. Nr. 10]. Tai, kad *Edžiõtai dėl vienbalsinimo galėjo atsirasti iš *Eidžiõtai paliudija ir daugiau tirtose Ylakių bažnyčios 1676–1738  m. jungtuvių bei 1683–1699  m. krikšto knygose pastebėtų šį reiškinį reprezentuojančių asmenvardžių užrašymo atvejų, plg. avd. Adamus Edyns [7, 35] (= Eidintas), Gregorius Egird [21, 21] (= Eigirdas), Ioannes Eydint (tėvas), Elisabetha Edintowa (krikšto motina) [21, 27] (=  Eidintas, Eidintienė), Ioannes Edyntaytis [21, 63] ir Ioannes Eydintaytis (22) [21, 64], Anna Eydyntiene [21, 129] ir Eua Edintayte [21, 138] (= Eidintaitis, Eidintienė, Eidintaitė). Kita vertus, negalima atmesti, kad užrašymai Edziaty ir pan. yra ne tarminių ypatybių perteikimas, o suslavinimo monoftongizuojant dvibalsį [ei] išraiška. Šią galimybę paremia atvejai, kai monoftongizacija fiksuota istorinėje oikonimijoje ir antroponimijoje, nors tuose tarmių plotuose šis dvibalsis nėra vienbalsinamas, plg. de Egelance (= Eĩgelonys, Punios parapija) [23, 192], avd. karewa, milekis (= Kareiva, Mileikis, Vilniaus miestas) [32, 98].

Istorijos šaltiniuose anksčiausiai vartotą formą *Eidžiõtai pirmine galima laikyti ir dėl gana lengvai paaiškinamos jos kilmės. Tai būtų iš dvikamienio asmenvardžio Eĩdžiotas, *Eidžiõtas kilęs oikonimas, turintis dar bent du tokios pačios kilmės giminaičius lietuvių oikonimijoje, plg. Eidžiõtai (23), Eĩdžiotai (24) [18, 471]. Kad šalia antroponimo su kirčiuotu pirmuoju kamienu galėjo būti variantas su kirčiu antrajame kamiene, rodo abejaip kirčiuojamos panašios struktūros pavardės Dáujotas, Daũjotas ir Daujõtas, Gi̇̀niotas ir Giniõtas, Gi̇̀rijotas ir Girijõtas, Giriõtas [14, 471, 670, 675]. Kaip rodo anksčiau pateikti detalūs istorijos šaltinių antroponimijos duomenys, šis asmenvardis nuo XVII a. II pusės iki XIX a. pabaigos nei Jedžiotų kaime, nei aplinkinėse Ylakių parapijos gyvenvietėse nebuvo žinomas. Tačiau tai nepaneigia kaimo vardo kilimo iš jo galimybės, nes gyvenvietė radosi anksčiau – bent jau XVI amžiuje.

Dvikamienis asmenvardis Eĩdž-iotas minimas daugelyje antroponimikos darbų [1, 238 (25); 27, 275; 28, 64; 33, 86, 98, 201 (26)]. Asmenvardis Eĩdžiotas išlikęs ir kaip pavardė, kuri XX a. pradžioje buvo paplitusi Varnių apylinkėse, be to, tokį antroponimą neabejotinai atspindi ir suslavinta pavardė Eidziatãvičius [14, 565 (27)]. Šio dvikamienio asmenvardžio senumą paliudija iš jo išsirutulioję XVII a. vidurio istorijos šaltiniuose fiksuoti bajorų įvardijimai Pana Eÿdziatowicza, Kazimierza Eydziatowicza [30, 117], Pan Eydziatowicz [30, 118], Kaʓimieza Eÿdʓiatowicʓa, Eÿdʓiatowicʓ [30, 141], Kaʓimierʓ Eydʓiatowicʓ [30, 142] (=  Kazimieras Eidžiotavičius) ir Pana Jana Eydziatowicza Pisarza Skarbowe[go] [30, 477], Jana Eydziatowicza Piʃarza Skarbowego (28) [30, 503] (= Jonas Eidžiotavičius).

Pirmine Jedžiotų kaimo vardo forma laikant variantą *Eidžiõtai, galima spėti, kad dabartinė forma Jedžiõtai, kurią paliudija ir istoriniai oikonimo variantai de Jiadziatis, de Jedzioty, de Iiadziaty, de Iedziaty, de Iedzioty, de iedziaty, Jédžiotã, galėjo atsirasti tarminio ar suslavinto vardo *Edžiõtai pradžioje pridėjus j. Taip galima manyti turint omenyje faktą, jog šiaurės žemaičių telšiškių plote yra atvejų, kai žodžio pradžioje prieš e yra pridedamas j, plg. jẽma ← ẽma [34, 189; 13, 100, žemėl. Nr. 84]. Kita vertus, neatmestina, jog tokių formų atsiradimas gali būti susijęs ir su slavinimu, plg. oikonimo istorinį užrašymą daugiskaitos kilmininko forma z Jebutan (29) 1802 m. [10] (= Eibutóniai) (30).

IŠVADOS

1. Oikonimo užrašymų iš gyvosios kalbos analizė rodo, kad dabartinė forma Jedžiõtai yra tikra, vartota ir vartojama vietinių gyventojų.

2. Išanalizuotų istorijos šaltinių duomenimis, gyvenvietė pradėta minėti bent jau nuo XVI a. II pusės. Išanalizavus kaimo vardo vartoseną istorijos šaltiniuose galima išskirti tris istorinius oikonimo Jedžiõtai variantus: *Eidžiõtai ← Woytowstwo Eydziackie, Εйдзяты, de Eydziaty, de Eydʓiaty, Eydziatty, Wies Eydziaty, do Eydziat, Do Wsi Eydʓiat, Ейдзяны; *Edžiõtai ← de Edʓiatiʃ, de Edziatis, de Edziotis, de Edʓiatis, de Edziaty, de Edziatow, de Edzioty, de Edziatiʃ, de Edźiatis, Edziatty, Edziotty; Jedžiõtai ← de Jiadziatis, de Jedzioty, de Iiadziaty, de Iedziaty, de Iedzioty, de iedziaty, Jédžiotã.

3. Atsižvelgiant į visų trijų variantų chronologiją, vartojimo dažnumą, galimas atsiradimo priežastis ir numanomą kilmę, galima teigti, jog pirminė oikonimo forma buvo *Eidžiõtai, kuri kildintina iš dvikamienio asmenvardžio Eĩdžiotas, *Eidžiõtas, išlikusio pavardėje. Jo tikrumą paliudija ir istorijos šaltiniuose fiksuoti bendrakilmiai antroponimai Eÿdziatowicza, Kazimierza Eydziatowicza, Eydziatowicz, Kaʓimieza Eÿdʓiatowicʓa, Eÿdʓiatowicʓ, Kaʓimierʓ Eydʓiatowicʓ (= Kazimieras Eidžiotavičius) bei Jana Eydziatowicza (= Jonas Eidžiotavičius).

4. Istorinis oikonimas *Edžiõtai laikytinas antriniu variantu, atsiradusiu dėl [ei] monoftongizacijos, kurią galima sieti tiek su tarmės fonetinėmis ypatybėmis, tiek su oikonimų slavinimui būdingais reiškiniais.

5. Dabartinė forma Jedžiõtai tikriausiai susidarė tarminio ar suslavinto vardo *Edžiõtai (← *Eidžiõtai) pradžioje pridėjus j. Šis reiškinys galbūt susijęs su tarmės fonetinėmis ypatybėmis: šiaurės žemaičių telšiškių plote j pridėjimo prieš e žodžio pradžioje atvejų pastebėta ir kai kuriuose bendriniuose žodžiuose. Kita vertus, neatmestina, jog tokios formos atsiradimas gali būti susijęs ir su slavinimu.

Šaltiniai ir literatūra

LAIMUTIS BILKIS

On the Development and Origin of the Village Name Jedžiõtai