Geologija. Geografija https://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/geologija-geografija <p>The journal <em>Geologija. Geografija</em> publishes scientific papers in the following fields: petrology, mineralogy, geochemistry, mineral resources, tectonics,&nbsp;stratigraphy, sedimentology, hydrogeology, geophysics,&nbsp;engineering geology, paleontology, physical geography, landscape geography, human geography, land management,&nbsp;cartography, geographical information science, environmental science, geographical education. Papers are published in Lithuanian and English. All papers are reviewed.</p> <p><strong>Since 2021, publishing of the scientific journal 'Geology. Geography' has been discontinued.</strong></p> en-US donatas.kaminskas@gf.vu.lt (Executive Editors) leidyba@lma.lt (Lithuanian Academy of Sciences Publishers) Sat, 04 Jan 2020 00:00:00 +0200 OJS 3.1.2.0 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Valstybinių parkų kraštovaizdžio morfostruktūros analizė: 2. Teritorijos išskirtinumas https://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/geologija-geografija/article/view/4129 Straipsnis prezentuoja 2018–2019 m. atliktos visų Lietuvos na­cio­nalinių ir regioninių parkų kraštovaizdžio struktūros analizės antrosios dalies, skirtos teritorijų santykiniam išskirtinumui aptarti, rezultatus. Jame pateikiami kraštovaizdžio išskirtinumo sampratos ypatumai, bandymai jį nustatyti ir užsienio bei Lietuvos patirtis šioje srityje. Pristatoma naujausia originali kraštovaizdžio išskirtinumo analizės metodika, kuri buvo adaptuota Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų teritorijoms. Teikiamas gautas šių 35 parkų kraštovaizdžio morfostruktūros įvairovės ir kompleksinės vertės palyginamojo vertinimo rezultatų apibendrinimas. Specialus dėmesys skirtas palyginamajai išskirtinei kraštovaizdžio struktūros įvairovei nustatyti, naudojant suminį išskirtinės įvairovės koeficientą. Antra vertus, kraštovaizdžio struktūros palyginamoji išskirtinė vertė gali būti skaičiuojama kitais dviem alternatyviais būdais: (a) pagal kraštovaizdžio apylinkių kompleksinio vertinimo metu surinktą bendrą išskirtinumo balų sumą ir (b) pagal išskirtinius balus gavusių kraštovaizdžio apylinkių plotų suminį procentą. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus visi nacionaliniai ir regionai pirkai skirstomi į aukščiausio, didelio bei standartinio teritorijos išskirtinumo (santykinio vertingumo) grupes. Paulius Kavaliauskas, Nedmantas Kavaliauskas Copyright (c) https://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/geologija-geografija/article/view/4129 Sat, 04 Jan 2020 00:00:00 +0200 Asmenybinio ir partinio balsavimo santykio teritorinė diferenciacija 2012 ir 2016 metais. Seimo rinkimų duomenys https://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/geologija-geografija/article/view/4130 Straipsnyje analizuojama padalinto balsavimo teritorinė raiška Lietuvoje. Tyrime naudoti Lietuvos Respublikos Seimo 2012 ir 2016 m. rinkimų duomenys. Tyrimas atliktas vienmandačių rinkimų apygardų ir apylinkių teritorini lygmeniu. Straipsnyje aptariami du klausimai: 1) atlikta 2012 ir 2016 m. Seimo rinkimų palyginamoji geografinė analizė, kurioje vienmandačių apygardų teritoriniu lygmeniu analizuoti partijų ir kandidatų populiarumo kaitos regioniniai aspektai; 2) 2016 m. Seimo rinkimų rezultatų pagrindu apylinkių lygmeniu analizuota padalyto balsavimo raiška centro-periferijos atžvilgiu. Vertinant padalyto balsavimo teritorinę raišką daroma išvada, kad Lietuvoje gana ryškus miestoperiferijos pjūvis. Lietuvos didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno ir Šiaulių) vienmandatėse rinkimų apygardose I ture nugalėjęs kandidatas ir tose pat apygardose pirmavęs jam atstovaujančios partijos sąrašas sutapo santykinai dažniau nei kaimiškose apygardose (išskyrus kai kuriuos Lietuvos regionus). Be to, kai kuriuose mažesnėse Lietuvos savivaldybėse didelę įtaką turi žinomos asmenybės, kurių aktyvus dalyvavimas politikoje lemia juos delegavusių partijų santykinai didesnį populiarumą tose pačiose savivaldybėse. Akvilė Vikšraitienė, Rolandas Tučas Copyright (c) https://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/geologija-geografija/article/view/4130 Sat, 04 Jan 2020 00:00:00 +0200 Zonation of Lithuanian Silurian graptolites and other faunal groups https://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/geologija-geografija/article/view/4131 The Baltic Silurian Basin, Lithuanian Depression and other structures are shown in the map, with marked by isopachs (contour lines of equal thickness) of the Silurian beds with graptolites and fauna of other groups. The Silurian facies vary greatly in the Depression – from clayey open-sea deep shelf to carbonaceous ones of shallow shelf, and low-energy lagoon facies. The history of investigations on East Baltic area graptolites begins from 1953–1958, when 15 graptolite zones were singled out, and proceeds to 35 zones defined now. Peculiarities in the graptolite scale from C. cyphus to N. lochkovensis inclusive are discussed. Transgressions and regressions of the Silurian marine basin, as well as shorter transgressions with wedges and graptolites of clayey facies shifted towards basin shores and regressions with partial extinction of graptolites are elucidated. During these investigations the graptolite scale has been detailed and added with new zones. Graptolite evolution in the zones has been analysed. Stages of graptolite evolution are analysed in relation to the following bioevents: Stačiūnai, Likėnai, Valgu, Ireviken, Mulde, Linde, Lau, Klev and Šilalė. Finally, two tables present graptolite zone correlation with conodont, vertebrate and ostracod zones revealing a highly detailed stratigraphy of the Lithuanian Silurian. Juozas Paškevičius Copyright (c) https://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/geologija-geografija/article/view/4131 Sat, 04 Jan 2020 00:00:00 +0200 Kasmetinės geologijos krypties doktorantų konferencijos santraukos / Abstracts of Annual Conference of PhD Geology Students https://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/geologija-geografija/article/view/4132 Geologija. Geografija Copyright (c) https://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/geologija-geografija/article/view/4132 Sat, 04 Jan 2020 00:00:00 +0200