Kraštovaizdžio planavimo metodologijos problema

  • Paulius Kavaliauskas
Keywords: kraštovaizdžio planavimas, kraštovaizdžio planų tipai, kraštovaizdžio formavimo paradigmos, kraštovaizdžio planavimo proceso modelis

Abstract

Straipsnis aktualizuoja kraštovaizdžio planavimo metodologijos problemą. Tam tikslui buvo: 1) suformuluota kraštovaizdžio formavimo paradigmų sistema; 2) planuojant teritorijas apibrėžta kraštovaizdžio plano samprata ir vieta; 3) nustatyti kraštovaizdžio planavimo dokumentų rengimo ir sudėties ypatumai. Pateikiama svarbiausių kraštovaizdžio formavimo paradigmų sudėtis, akcentuojamas būtinumas universaliau traktuoti ir papildyti tvaraus (tausojančio ir subalansuoto) vystymo bei kultūrinio kraštovaizdžio struktūros ir proceso optimizavimo paradigmas. Rekomenduojama perimti Vakarų valstybių patyrimą ir įvairinti kraštovaizdžio planų nomenklatūrą, vykdyti tiek kompleksinį, tiek specializuotą (kraštovaizdžio ekologinės apsaugos schemos ir planai, kraštovaizdžio vizualinio estetinio reguliavimo planai, kraštovaizdžio tvarkymo socialinių prioritetų planai) kraštovaizdžio planavimą įvairiais lygmenimis. Suformuluoti konkretūs pasiūlymai dėl kraštovaizdžio planavimo proceso organizavimo ir rengiamų planavimo dokumentų (schemų ir planų) sudėties optimizavimo nustatant jų uždavinius ir modeliuojamus rezultatus. Kaip prieštaraujanti Europos kraštovaizdžio konvencijai neigiamai įvertinta dabartinė LR Aplinkos ministerijos vadovybės politika kraštovaizdžio planavimo atžvilgiu.
Published
2015-01-09
Section
Kraštotvarka