Miestų upių renatūralizacija

Abstract

Miestų upės yra labai pažeistos ekosistemos. Dažnai jos buvo užtvenktos, o kartais ir užkastos. Darbų tikslas buvo sumažinti potvynių pavojų ir spręsti sanitarines problemas, kylančias dėl vandens taršos. XX a. vid. daugelio miestų upių pakrantėse buvo įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Kitados atlikti urbanistikos darbai atskyrė miestus nuo jų upių. Nuo 7–8 deš. beveik visur vandens politika apsiribojo valymo įrenginių ir vandenviečių statyba arba modernizavimu. Per paskutiniuosius penkiolika metų Europoje ir Šiaurės Amerikoje teisinė bazė tapo palankesnė didesnei ir globalesnei vandens ekosistemų apsaugai, todėl šiandien metropoliai bando įgyvendinti miesto upių renatūralizacijos projektus. Tai yra kartu teritorinis marketingas ir tvarus vystymasis. Straipsnyje analizuojami du projektai: Québece Kanadoje ir Lyone Prancūzijoje, vertinami šios koncepcijos privalumai ir trūkumai.