Šaltojo laikotarpio stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai Lietuvoje 1971–2010 metais

Abstract

Stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai padaro didelės žalos žmogaus turtui, sutrikdo visuomeninį gyvenimą, o dažnai yra pavojingi ir žmogaus gyvybei. Tyrimo tikslas  –  nustatyti labai smarkių vėjų, uraganų, labai smarkios šlapio sniego apdrabos, labai tiršto rūko, labai smarkaus sudėtinio apšalo, labai smarkaus snygio, labai smarkių pūgų ir speigo meteorologines susidarymo sąlygas, dažnį bei teorinį jų pasikartojimą 1971–2010 m. Šaltuoju laikotarpiu (spalį–kovą) dažniausiai Lietuvoje pasitaikantys stichiniai ir katastrofiniai reiškiniai yra labai tirštas rūkas (tikimybė – 78 atvejai per šimtmetį), speigas (63), labai smarkus vėjas (38), labai smarkus snygis (33), uraganas (30). Kiti reiškiniai (labai smarkus sudėtinis apšalas, labai smarki šlapio sniego apdraba) fiksuojami daug rečiau. Nustatyta, kad labai tirštam rūkui palankiausia susidaryti tuomet, kai Lietuva atsiduria aukštuminės depresijos virš Skandinavijos pusiasalio pietrytinėje periferijoje, o prie žemės paviršiaus vyrauja aukštesnio slėgio laukas. Speigas Lietuvoje fiksuojamas dėl aukštuminės depresijos virš Rusijos įtakos. Patekus į aukštuminės depresijos virš Baltijos jūros įtakos zoną, mūsų šalyje tikėtini labai smarkūs vėjai ir uraganai. Lietuvai patekus į aukštuminio ciklono virš Baltijos šalių pietvakarinę dalį, padidėja labai smarkių snygių tikimybė.