Nemuno upės salos ir jų raida

Abstract

Prognozuoti upės vagos pasikeitimus iš dalies galima tyrinėjant antrinių morfologinių darinių, upių salų, geriausiai atspindinčių išorinį upės vaizdą, evoliuciją. Salų ir seklumų atsiradimas upės vagoje, jų augimas rodo, kad vagoje padidėjo transportuojamų nešmenų kiekis. Salų išplovimas liudija apie kitokią upės veiklą. Pavienių salų ar jų grupių (salynų) susiformavimas skaido upės vagą į atšakas ir protakas. Ties salingomis upės vietomis pavasarinio ledonešio metu formuojasi ledų sangrūdos, itin suaktyvėja vaginiai procesai. Todėl salų raida svarbi ir potvynių prognozei. Salos gali kisti sezoniškai (veikiant pavasario potvyniams, ledonešiams ir t.t.), dėl vandeningų ir sausų laikotarpių kaitos. Tokių pokyčių nustatymui reikalingi ilgalaikiai stacionarūs stebėjimai. Neturint monitoringo stebėjimo galimybių salų pasiskirstymas Nemuno vagoje buvo analizuojamas 1970–2005  m. laikotarpiu, naudota 1970  m. ir 2005  m. sudaryta kartografinė medžiaga. Salos buvo analizuojamos upės atkarpose nuo sienos su Baltarusija iki Strėvos intako ir nuo Kauno HE žemutinio bjefo iki Skirvytės. Atkarpoje Lietuvos–Baltarusijos valstybinė siena ir Strėvos žiotys upės salingumas tiriamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 0,10 vnt./km 1970 m. iki 0,15 vnt./km 2005 m.; atkarpos salėtumas pakito atatinkamai nuo 1,9 % iki 2,6 %. Vidutinis salos plotas nuo 2,3 ha 1970 m. padidėjo iki 3,7 ha 2005 m. Bendras Nemuno salų plotas atkarpoje padidėjo 25 ha, nuardytų salų plotas per tą patį laikotarpį sudarė 1,70 ha. Atkarpoje vyksta nešmenų akumuliacija, išprovokuota gamtinių veiksnių (klimatinių, geologinių, litologinių, hidrologinių), tačiau didelės įtakos salų susidarymo procesams turi Nemuno upės patvanka. Nemuno vidurupio atkarpoje 60 % tirtų salų plotas padidėjo dėl nešmenų akumuliacijos, didžiausia atkarpos sala patvankinėje Nemuno dalyje, ties Strėvos žiotimis, padidėjo 11  ha. Nemuno upės salėtumo augimas veikia ir upės kranto linijos pasikeitimus. Nemuno atkarpoje Kauno HE–Skirvytė 1970–2005  m. laikotarpiu salų sumažėjo 18  %. Atkarpos salingumas 1970  m. sudarė 0,17  vnt./km, 2005 m. – 0,15 vnt./km. Salėtumas sumažėjo nuo 5,7 % iki 4,5 %. Vidutinis salos plotas atkarpoje padidėjo nuo 6 ha (1970) iki 7 ha (2005). Suformavus Kauno HE tvenkinį, žemiau apatinio bjefo tebevyksta Nemuno upės vagos savigrinda. Vaginius procesus koreguoja ir kita žmogaus ūkinė veikla: Nemuno upės vaga reguliuojama iškasant naujai susiformavusias seklumas ir salas, laivybos sąlygų pagerinimui statomos bunos. Tokiu būdu reguliuojama vaga ilgesniam ar trumpesniam laikui stabilizuoja vaginius procesus.