Tyrimo tikslas – įvertinti vėjo režimą ir jo kaitą 1971–2010 m. laikotarpiu bei nustatyti vėjo rodiklių (krypties ir greičio) ryšį su Šiaurės Atlanto Osciliacijos (NAO) ir Arkties Osciliacijos (AO) indeksais. Darbe analizuoti aštuonių Lietuvos meteorologijos stočių mėnesiniai vėjo krypties ir greičio duomenys.
Vėjo krypčių pasikartojimo kaitos tendencijos Lietuvos teritorijoje labai skiriasi. Didžiausi pokyčiai užfiksuoti žiemą. Vėjo krypčių režimas itin stipriai pakito Utenos ir Klaipėdos meteorologijos stotyse. Vidutinis metinis vėjo greitis 1971–2010 m. beveik visose meteorologijos stotyse mažėjo. Stipriausi neigiami pokyčiai užfiksuoti toliau nuo jūros nutolusiose stotyse. Labiausiai susilpnėjo V ir PV krypčių vėjai.
Nustatyta, jog NAO ir AO poveikis vėjo režimui labiausiai pasireiškia žiemą, o AO – ir rudenį. Nuo indeksų dydžio labiau priklauso vėjo kryptis nei greitis. Žiemą visose meteorologijos stotyse nustatytas didėjantis vakarinių rumbų vėjų pasikartojimo dažnumas bei mažėjantis rytinių rumbų pasikartojimas (esant aukštoms NAO/AO reikšmėms). Be to, išauga ir vėjo greitis pučiant vakarinių bei pietinių rumbų vėjams.
