Lietuvos kelių orų sąlygų (KOS) stotelių duomenų taikymas erdvinio temperatūros lauko analizei

Abstract

Visame pasaulyje jau seniai kelių orų sąlygų informacinės sistemos (KOSIS) automatinių meteorologijos stočių duomenys naudojami daug plačiau nei vien tik kelio dangos apledėjimo (slidumo) prognozei. Darbo tikslas – pritaikyti Lietuvos automatinių KOS stotelių duomenis erdvinio temperatūros lauko analizei. Darbe analizuojama teritorija yra vidurio Lietuvoje, daugiausiai Kauno bei šalia esančios apskritys. Panaudoti duomenys buvo iš automatinių KOSIS (KOS stotelių) ir meteorologijos stočių (MS). Duomenys surinkti iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) archyvų. Analizuojamasis laikotarpis – 2007 ir 2009 m. Visų pirma buvo įvertintas duomenų tinkamumas temperatūros lauko analizei. Erdvinei analizei atlikti buvo brėžiami 2009 m. mėnesio temperatūros lauką ir metinę temperatūros amplitudę vaizduojantys žemėlapiai. Pasirinktas interpoliacijos metodas  –  splainų. Buvo lyginti laukai, brėžti tik iš kontrolinių MS duomenų, su laukais, gautais iš visų analizuojamų stočių reikšmių. Nustatyta, jog į erdvinę temperatūros lauko analizę įtraukus KOS stotelių duomenis išryškėja didelių gradientų zona tarp Babtų ir Gynėvės KOS, kuri sudaro didelius skirtumus teritorijos šiaurinėje dalyje. Be to, buvo išskirta santykinai mažesnė temperatūros anomalija regiono pietuose netoli Dzūkų aukštumos ir nedidelė teigiama temperatūros anomalija žiemą pietrytinėje teritorijos dalyje. Nuspręsta, jog KOS stotelės yra pakankamai reprezentatyvios analizuojant bendrą temperatūros lauko konfigūraciją ir jų duomenys yra tinkami naudoti analizėms. Tačiau yra rekomenduojama naudoti kiek įmanoma daugiau stočių duomenų vertinant KOS stotelių reprezentuojamos teritorijos aplinką bei mikroklimatą.