Atmosferos stabilumo tyrimas anticikloninės cirkuliacijos dariniuose

Abstract

Atmosferos stabilumas yra vienas dažniausiai naudojamų rodiklių vertikalios hidroterminės atmosferos struktūros apibūdinimui. Atmosferos stabilumo sąlygos kinta nuo labai nestabilių, susijusių su perkūnijomis ir stipriomis liūtimis, iki labai stabilių, kurių metu paprastai formuojasi galingos temperatūros inversijos. Šis darbas skirtas labai stabilioms atmosferos sąlygoms, kurios yra svarbus veiksnys teršalų sklaidai. Tokios sąlygos dažniausiai susiformuoja anticikloninės cirkuliacijos dariniuose. Darbe nagrinėjamas apatinės troposferos stabilumas, apibūdinamas indeksais, nustatytais remiantis Kauno aerologinės stoties radiozondavimo duomenimis. Įvairūs indeksai dažnai skirtingai apibūdina stabilumo sąlygas, todėl palyginimui darbe naudojami keli indeksai: SHOW, LI, SWEAT ir K. Pagrindinis šio tyrimo objektas yra labai stabilios apatinės atmosferos sąlygos, todėl darbe naudojami tik tų dienų stabilumo rodikliai, kurių metu vyravo anticikloninė cirkuliacija virš tiriamosios teritorijos. Tyrimo tikslas yra įvertinti atmosferos stabilumo sąlygas anticikloninės cirkuliacijos dariniuose. Taip pat vienas iš pagrindinių uždavinių yra įvertinti atmosferos stabilumą indikuojančių rodiklių sezoninę kaitą. Nustatyta, kad didžiausias atmosferos stabilumas (pagal SHOW, LI ir K indeksus) Vidurio Lietuvoje yra gruodžio–vasario  mėn., o mažiausias  –  liepos–rugpjūčio mėn. Didžiausio stabilumo periodai sutampa su intensyviausios anticikloninės cirkuliacijos laikotarpiais, o tai parodo, kad atmosferos stabilumas tiesiogiai priklauso nuo anticikloninės cirkuliacijos intensyvumo. Taip pat nustatyta, kad SWEAT indeksas yra mažiausiai tinkamas naudoti tiriant atmosferos stabilumą Lietuvoje, o tinkamiausi yra LI ir K indeksai.