Keywords:
poilsiautojų srautas, pliažas, rekreacinė infrastruktūra, Palangos rekreacinė zona
Abstract
Straipsnyje, remiantis 2008–2009 m. vykdytų tyrimų metu Palangos rekreacinėje zonoje surinktais duomenimis, analizuojami poilsiautojų srauto sklaidos ypatumai tiek visoje zonoje, tiek ir ją sudarančiose vasarvietėse: Senojoje Palangoje, Kunigiškėse, Užkanaviuose, Monciškėse. Nustatyta, kad didžiausią įtaką poilsiautojų srauto pasiskirstymui tarp vasarviečių turi jų dydis. Nuo jo priklauso poilsio vietų (viešbučių, poilsinių, kempingų ir kt.), automobilių stovėjimo aikštelių, maitinimo įstaigų, pramogų ir pan. skaičius, dažnai ir teikiamų paslaugų kokybė. Todėl didžiausios – Senosios Palangos gyvenvietės – pliažuose ilsisi daugiausia poilsiautojų – net 80,4 % visų besiilsinčiųjų Palangos rekreacinėje zonoje. Likusios rekreacinės zonos dalies (Kunigiškės, Užkanaviai, Monciškės) pliažuose ilsisi tik 19,6 % poilsiautojų.
Visose jūros krante esančiose vasarvietėse didžiausia poilsiautojų koncentracija susidaro ties pagrindiniais keliais link jūros. Kadangi čia ne tik trumpiausias bei patogiausias priėjimas prie jūros, bet koncentruojasi ir rekreacinės infrastruktūros objektai: automobilių stovėjimo aikštelės, maitinimo įstaigos, sanitarijos ir higienos mazgai, vaikų žaidimo aikštelės, gelbėjimo stotys ir kiti objektai. Nutolusiuose nuo pagrindinių kelių ir neišvystytos rekreacinės infrastruktūros kranto ruožuose poilsiautojų apsilanko mažiausiai.