Baltijos jūros hidrologinį režimą formuojančių hidrometeorologinių veiksnių analizė 1960–2009 m.

Abstract

Globalaus klimato modeliavimų rezultatai rodo, kad nuo XX a. vid. prasidėjo akivaizdūs atmosferos ir vandenyno sąveikos pokyčiai, dėl kurių prognozuojama, kad vidutinė metinė oro temperatūra visame Baltijos regione iki 2100 m. gali pakilti 3–5 °C. Tikėtina, kad atšilimas gali daryti didesnę įtaką tolimesnei Baltijos jūros hidrologinio režimo kaitai. Šiame straipsnyje analizuojama hidrometeorologinių veiksnių, tokių kaip upių nuotėkis, druskingos prietakos iš Šiaurės jūros, kritulių kiekis, jūros ledas ir garavimas, poveikis Baltijos jūros centrinės dalies hidrologiniam režimui, t. y. vandens temperatūros ir druskingumo kaitai 1960–2009 m. Ankstesni tyrimai parodė, kad ilgalaikė klimato kaita susijusi su atmosferos cirkuliacijos procesais. Tarp Baltijos jūros vandens temperatūros ir druskingumo kaitos bei atmosferos ir vandenyno indeksų (NAO (Šiaurės Atlanto osciliacija), AO (Arkties osciliacija) bei tolimųjų indeksų) žiemos sezonu egzistuoja silpni tarpusavio ryšiai. Ankstesniuose mokslininkų darbuose teigiama, kad krituliai, garavimas ir ledo susidarymas atviroje jūroje hidrofizinių parametrų kaitai didesnio vaidmens nevaidina. Tačiau atlikta analizė parodė, kad egzistuoja silpni tarpusavio ryšiai tarp tiriamų Baltijos jūros vandens temperatūros ir druskingumo parametrų ir upių nuotėkio, kritulių kiekio, jūros ledo užimamo ploto ir garavimo duomenų. Stipriausi koreliaciniai ryšiai egzistuoja tarp vandens temperatūros ir jūros ledo dangos ploto (–0,81 ≥ r ≤ –0,86) bei vandens druskingumo ir upių nuotėkio (0,34 ≥ r ≤ 0,49). Nustatyta, kad tarp Baltijos jūros centrinės dalies temperatūros ir druskingumo bei hidrometeorologinių veiksnių egzistuoja vėlavimai nuo paviršiaus iki priedugnio. Pietinėse okeanografinėse stotyse stipresni koreliaciniai ryšiai tarp tiriamų hidrofizinių parametrų ir hidrometeorologinių veiksnių egzistuoja 10–20 m gilesniuose vandens horizontuose nei šiaurinėse. Taip pat nustatytas vandens temperatūros ir druskingumo 3–8 metų vėlavimas į minėtų veiksnių kaitą.