Filosofija. Sociologija

Titulinis

2025-08-07T10:51:37+03:00

Turinys

2025-08-07T10:56:45+03:00

Pavojus stebėtojo akyse

2025-08-07T13:25:50+03:00

Šiame straipsnyje apžvelgiamas naujausias žurnalo „Filosofija. Sociologija“ numeris, suskirstytas į tris teminius skyrius – „Legalumas ir moralumas“, „Intelektas ir jautrumas“, „Komunikacija ir technologija“ – bei kroniką. Visuose šio numerio straipsniuose nagrinėjamos įvairios praktinės (politinės, moralinės, teisinės ir kt.) problemos. Nors straipsniai sugrupuoti į skyrius pagal teminį panašumą, šis skirstymas nėra vienintelis juos siejantis principas. Apžvalgoje siūlomas dar vienas būdas šiems straipsniams aptarti ir susieti. Jo centre – mintis, kad intelektas yra dinamiškas ir palaiko abipusį ryšį su praktikos lauku. Tai galėtų būti priminimas, kad filosofijos skirstymas į teorinę ir praktinę daugiau yra klasifikacinis, o ne ontologinis. Šis požiūris galėtų tapti orientyru, padedančiu išvengti abstrakčių, gyvenimui svetimų struktūrų primetimo ir kreipiančiu į mąstymą, kuris nėra nuskurdęs dėl savo atotrūkio nuo to, kas gyva.

Lyderystė stoikų filosofijoje: vertybės ir komunikacija

2025-08-07T12:51:10+03:00

Straipsnyje stoikų filosofinės etikos kontekste nagrinėjama lyderystės komunikacija, vertybės, gyvenimo praktikos bei elgesio bruožai. Stoikų filosofinė tradicija, atsiradusi Antikos laikais, tampa vis populiaresnė ir aktualesnė šiuolaikiniame technologinių pokyčių, konkurencijos ir nesaugumo pasaulyje. Mokslinės literatūros analizė atskleidžia, kad lyderystės problematika plačiai nagrinėjama įvairių mokslo krypčių šaltiniuose, o tai rodo augantį jos vaidmenį ekonomikos, verslo, politikos, švietimo, žiniasklaidos ir kitose visuomenės srityse. Straipsnyje parodoma, kad nors stoikai nevartojo lyderystės ir komunikacijos sąvokų, jų filosofiją, kuri pabrėžia emocijų susivaldymo ir saviugdos gyvenimo praktikas bei išsamiai pristato individo dorovės sistemą, elgesio bei bendravimo modelius, galima susieti su asmeninės lyderystės bruožų teorija. Straipsnio analizė atskleidžia, kad savireguliacija, vidinė motyvacija bei kitos lyderystės savybės ir komunikacijos bruožai, kuriuos apibrėžia šiuolaikiniai lyderystės tyrėjai, yra kilusios iš stoikų filosofijos.

Etinė individo laikysena klimato kaitos atžvilgiu: kai kurių filosofinių aspektų svarstymas

2025-08-07T13:55:23+03:00

Šylant planetos klimatui, vis aktualesnė tampa klimato kaita, kurią skirtingų sričių specialistai tiria nevienodai. Klimatologai analizuoja ilgalaikius klimato pokyčius ir jų priežastis, ekonomistai vertina, kaip klimato kaita paveiks ūkį, o sociologai apmąsto, kaip visuomenės vertybės, kultūra ir žmonių turimi asmeniniai įsitikinimai formuoja žmonių požiūrį į klimato kaitą bei poveikį aplinkai. Savo ruožtu filosofai kelia episteminius, ontologinius ir etinius klausimus, susijusius su klimato kaitos problema. Apie klimato kaitos pavojų pirmieji pavojaus varpą mušti pradėjo būtent Vakarų šalių mokslininkai. Šiame straipsnyje plėtojamos dvi pagrindinės tezės: 1) siekiant veiksmingai spręsti klimato kaitos problemas, būtina iš esmės perorientuoti individo etinę laikyseną; 2) dialoginė komunikacija ir ekologinis artumas siūlo transformuojančius metodus, skatinančius gilesnį etinį įsipareigojimą aplinkos tvarumo idėjai. Tezėms pagrįsti taikomas hermeneutinis metodas, kuriuo analizuojamos lietuvių išeivijos filosofo Algio Mickūno ir lietuvių kilmės amerikiečių filosofo Thomo Kasulio filosofinės įžvalgos. Jų refleksijos nagrinėjamos egzilio kontekste, kuris suteikia unikalių perspektyvų apie etinę individo laikyseną aplinkos atžvilgiu. Tyrimo rezultatai rodo, kad A. Mickūno dialoginės komunikacijos sąvoka ir T. Kasulio ekologinio artumo idėja atskleidžia prasminius individo etinės laikysenos aspektus gyvenamojoje aplinkoje, kurią stipriai veikia klimato pokyčiai. Šios filosofinės įžvalgos nubrėžia kelią gilesniam etiniam įsipareigojimui klimato kaitos keliamų iššūkių akivaizdoje.

Šiuolaikinis „valstybinės ideologijos“ sampratos aiškinimas: filosofinė ir teisinė refleksija

2025-08-07T12:47:53+03:00

Straipsnyje filosofiniu ir teisiniu metodologiniu požiūriu pagrindžiama „valstybinės ideologijos“ samprata, kuri interpretuojama kaip dvasinis ir vertybinis reiškinys. Autoriai formuluoja hipotezę, kad valstybinė ideologija nėra išimtinai politinis reiškinys, o veikiau Ukrainos žmonių dvasinės raidos rezultatas. Bendrąja prasme valstybinė ideologija turėtų įkūnyti ukrainiečių nacionalinę idėją ir nacionalinius interesus dabartiniame nacionalinės valstybės kūrimo etape. Valstybinė ideologija – tai pasaulėžiūra, vertybė, politinė ir teisinė strategija kuriant šalį, kuri „nepriklauso“ jokiai politinei partijai, tačiau kartu kiekvienas valstybės ir tautos kūrimo subjektas gali prisidėti prie jos turtinimo. Siekiama sujungti aktyvios valstybės ir tautos raidos procesą į vieną sisteminį modelį, kuriame valstybė atlieka vadovaujantį vaidmenį, o pilietinės visuomenės institucijos yra aktyvios nacionalinio projekto bendrakūrėjos. Mūsų tyrime naudojamas bendrųjų mokslinių (analizė, sintezė, indukcija, dedukcija) ir filosofinių bei teisinių (filosofinė ir teisinė refleksija, aksiologinis metodas ir kt.) metodų kompleksas.

Įmonių socialinės atsakomybės vaidmuo energetikos sektoriuje: etinės ir filosofinės perspektyvos

2025-08-07T12:47:40+03:00

Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) energetikos sektoriuje kelia unikalių etinių ir filosofinių dilemų dėl monopolinio šios ūkio šakos pobūdžio, neigiamo poveikio aplinkai bei korupcijos rizikos. Šiame straipsnyje ĮSA energetikos sektoriuje nagrinėjama filosofiniu ir sociologiniu požiūriu. Remiantis I. Kanto, Dž. Rawlso, M. Foucault ir F. Nietzsche’ės bei kitų filosofų teorijomis, straipsnyje analizuojamos ĮSA panaudojimo galimybės etiškam verslui kurti bei palaikyti ir konkurenciniam pranašumui išlaikyti. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad tinkamai įgyvendinta ĮSA gali pagerinti įmonių atskaitomybę, tačiau jos efektyvumą gali susilpninti organizacijos ir politinės struktūros, teikiančios pirmenybę pelnui, o ne socialinei įmonės atsakomybei. Etiško valdymo, kontrolės ir skaidrumo mechanizmų stiprinimas yra labai svarbūs veiksniai, siekiant užtikrinti, kad ĮSA iniciatyvos garantuotų energetikos sektoriaus transformaciją tvarumo linkme.

„Naujoji“ logika J. Dewey pragmatizme ir jos atgarsiai šiuolaikinėje logikoje

2025-08-07T12:47:28+03:00

Klasikinio pragmatizmo atstovo Johno Dewey loginė teorija yra svarbi jo filosofijos dalis, tačiau mokslininkai jai neskyrė pakankamai dėmesio. Straipsnyje nagrinėjami trys pagrindiniai J. Dewey loginės minties aspektai: patirtis ir tyrimas, loginių objektų teorija ir falibilizmas, siekiant pateikti jo logikos doktrinos teorinius teiginius. Remiantis tuo, straipsnyje analizuojamas vidinis ryšys tarp J. Dewey loginės teorijos ir jo filosofinės minties, taip pat kai kurie teoriniai rezonansai ir atgarsiai, kuriuos ji sukėlė šiuolaikinėje logikoje. Šis tyrimas ne tik gilina mūsų supratimą apie J. Dewey filosofijos ir net pragmatinės filosofijos sąsajas, bet ir padeda geriau suprasti šiuolaikinės logikos tyrimus.

Socialinių medijų įtaka asmeninei laimei ir nerimui egzistencinės filosofijos požiūriu: psichologinių poreikių mediacinis poveikis

2025-08-07T12:47:16+03:00

Socialinės medijos yra glaudžiai susijusios su žmonių kasdieniu gyvenimu ir studijomis, subtiliai veikia jų psichologiją. Siekiant ištirti socialinių medijų poveikį asmeninei laimei ir nerimui, šiame darbe taikoma egzistencinės filosofijos analizė. Siekiama peržengti pozityvizmo apribojimus, dekonstruojant „laisvės ir atsakomybės paradoksą“ ir „autentiškumo ir susvetimėjimo įtampą“, būdingus socialinei žiniasklaidai. Tyrimo rezultatai leidžia daryti tris pagrindines išvadas: 1) socialinių medijų naudojimas reikšmingai padidina individualią laimę; 2) socialinių medijų naudojimas sumažina nerimo lygį; 3) pagrindiniai psichologiniai poreikiai veikia kaip tarpininkai tarp socialinių medijų naudojimo ir asmeninės laimės. Daroma prielaida, kad racionalus socialinių medijų naudojimas ir gebėjimas atpažinti jų teigiamą bei neigiamą poveikį gali padėti palaikyti psichologinę gerovę.

Dirbtinis intelektas nepakeis žmonių, bet gali juos sunaikinti

2025-08-07T12:51:09+03:00

Šiuo metu vykstančiose lenktynėse dėl bendrosios paskirties dirbtinio intelekto (DI) kūrimo vis labiau pastebima tendencija nepaisyti saugos ir etikos sumetimų. Ar besiplėtojantis bendrosios paskirties DI, ypač jei jis virsta nauja rūšimi, konkuruos su žmonėmis ir galiausiai juos pakeis? Šiame straipsnyje teigiama, kad dirbtinis intelektas yra tik nedidelė techninė sritis platesnėje automatizavimo technologijų sistemoje, todėl negali pakeisti žmonių. Tačiau dėl prigimtinio instrumentinio racionalumo be vertybiškumo dirbtinis intelektas gali būti netinkamai naudojamas ir gali sunaikinti žmoniją. Pabrėžiama, kad technologiniai tyrimai, įskaitant DI, dėl perdėto instrumentinio racionalumo, nepaisant vertybiškumo, galiausiai pasitarnaus kaip kuras dar vienai žmonijos nelaimei.

Civilinis procesas kaip mąstymo būdas

2025-08-07T12:51:41+03:00

Straipsnyje analizuojama teisėjų mąstymo svarba taikant Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodeksą. Keliama problema: kodėl, praėjus beveik trisdešimčiai metų nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso priėmimo, kai kurios iš Vakarų teisės tradicijų perimtos civilinio proceso naujovės iki šiol nėra tinkamai taikomos? Viena to priežasčių – iki šiol nepakitęs teisėjų mąstymo būdas. Tyrimas parodo, kad tam tikrais atvejais teisėjų mąstymui iki šiol įtaką daro sovietinio civilinio proceso paradigmos. Straipsnyje taip pat atskleidžiama, kaip ateityje būtų galima paskatinti spartesnius teisėjų mąstymo pokyčius.

Nekromantija kaip grėsmė civilizacijos raidai

2025-08-07T12:51:40+03:00

Straipsnyje „nekromantija“ vertinama kaip reiškinys, kuris palaipsniui atima iš žmonių evoliuciniu būdu įgytas savybes, t. y. jausmingumą, valią, emocijas ir protą. Naudodami istorinės retrospektyvinės analizės metodą ankstesnių epochų techninei veiklai, autoriai teigia, kad mechanizacija, kilusi Renesanso laikais, veda į žmogaus pavertimą būtybe, priklausoma nuo mašinų. Interpretuojant technologijų ir socialinių filosofijų sąvokas („nekromantas“, „simuliakras“ ir kt.), parodoma, kad šiuolaikinėje visuomenėje nekromantija lemia techninio mąstymo primetimą likusiai žmonijos daliai, valstybių pavertimą automatizuotomis ginklų gamyklomis ir mirties plitimą. Taikant kūrimo ir sujungimo principus parodoma, kad augant galiai ir galios centralizacijai ypač sustiprėja technologijų nekromantinės tendencijos. Šis ryšys išryškėja šiuolaikiniuose karuose, kur technologijos vaidina itin svarbų vaidmenį. Teigiama, kad technologijų vieta socialinės veiklos struktūroje perdėta. Laisvės ir orumo išsaugojimas, civilizacijos pasiekimai „amžinosios taikos“ požiūriu (Immanuelis Kantas) priklauso nuo mokslininkų, politikų ir paprastų žmonių atsakomybės už savo ateitį lygio.

Suspenduotas individas: priartinimas kaip deteritorializacija ir politinis kontrolės prietaisas

2025-08-07T12:51:38+03:00

Straipsnyje nagrinėjama afektyvumo, individualumo ir teritorijos sąveika per Gillesio Deleuze’o įvaizdžio filosofiją. Taikoma filosofinė konceptuali analizė, pagrįsta G. Deleuze’o kino teorija. Metodas yra kokybinis ir interpretacinis, susitelkiama prie konceptualaus plėtojimo, teorinės sintezės ir filosofinės kritikos vietoj empirinio tyrimo. Teigiama, kad stambiu planu priartinant individualizuojama ir išreiškiamas grynas afektas, drauge deteritorializuojant subjektą. Tačiau šiuolaikinėje žiniasklaidoje šis potencialas yra reteritorializuojamas per politinius pranešimus, kuriuose naudojami stambių planų vaizdai, veikiantys ideologinėse sistemose. Užuot išreiškę afektą, politiniai veikėjai jį reprezentuoja neutralizuodami jo žlugdančią galią.

Sistemos dominavimas prieš Lebenswelt komunikacinio veiksmo kontekste: vidiniai reklamos institucionalizavimo mechanizmai

2025-08-07T12:51:37+03:00

Remiantis Jürgeno Habermaso skirtumu tarp sistemos ir gyvenamojo pasaulio, straipsnyje nagrinėjama, kaip reklama veikia abiejose srityse, darydama įtaką ne tik institucinei struktūrai, bet ir kasdienei socialinei sąveikai, taip sukurdama pagrindą reklamos, kaip socialinio veikėjo ir jėgos, institucionalizavimui šiuolaikinėje visuomenėje. Naudojant „Super Bowl“ reklamas, siekiama paaiškinti, kaip jos atspindi ir formuoja dominuojančias kultūrines vertybes. Remiantis George’o Ritzerio makdonaldizacija, Shoshanos Zuboff prižiūrimo kapitalizmo, Manuelio Castellso socialinio kapitalo ir galios dinamikos bei Pierre’o Bourdieu simbolinio kapitalo ir įpročio sampratomis, tiriama, kaip reklama išsivystė už savo komercinio vaidmens ir tapo pagrindine institucija, formuojančia elgesį, tapatybę ir kultūros normą. Pabrėžiamas reklamos vaidmuo stiprinant socialinę galią ir kultūrinį kapitalą, kurį galima atpažinti pagal duomenimis grindžiamą personalizavimą, pasakojimo kontrolę ir standartizavimą, kai prekės ženklai naudojami, siekiant panaudoti savo galią per savo komercinius pasakojimus. Be to, nagrinėjama reklamos institucionalizavimo kritika, kuri leidžia suprasti reklamą kaip galingą instituciją, atspindinčią ir formuojančią socialinę realybę skaitmeninėje ir masinio vartojimo eroje.

Nomadiškumas, judėjimas, migravimas filosofiniu, sociologiniu ir komunikaciniu požiūriu

2025-08-07T12:51:36+03:00

Šiame straipsnyje apžvelgiama mokslinė konferencija „Nomadiškumas, judėjimas, migravimas filosofiniu, sociologiniu ir komunikaciniu požiūriu“, vykusi Lietuvos mokslų akademijoje. Joje nagrinėtos šios temos: trėmimai ir pabėgimai, migranto kalba, kapitalizmo logika, skaitmeniniai nomadai globaliame kaime, piligrimystė ir egregorai, istorinė kelionė laiku, Vakarų ir Rytų civilizacijų skirtumų kvestionavimas XXI a. transkultūralizme, išbalansuota tapatybė ir nomadizmas, etninių mažumų Europoje vertybių klausimai, tvarios mados tikrovė ir simuliakrai, gatvės meno ieškotojų bendruomenės, namystė ir benamystė Martino Heideggerio mintyje, modernaus klajoklio ontologija ir metafizika bei kitos. Straipsnyje atskleidžiama konferencijos eiga ir aptariamos pagrindinės konferencijos dalyvių – pranešėjų – mintys.