Pažanga įgyvendinant radioaktyviųjų atliekų atliekynus Lietuvoje ir jų saugos vertinimas

Abstract

Branduolinė energetika, kaip ir kitos pramonės šakos, teikia ne tik ekonominę naudą, bet ir sukuria atliekas. Branduolinės atliekos, nors jų santykinis tūris ir yra žymiai mažesnis nei kitų pramonės šakų atliekų, yra radioaktyvios ir todėl ypač pavojingos aplinkai bei žmonėms. Radioaktyviosiomis atliekomis vadiname naudotas ir netinkamas naudoti radioaktyviąsias medžiagas, kurių aktyvumas viršija nustatytą lygį. Joms priskiriamas panaudotas branduolinis kuras ir kitos, pakartotinai naudoti neskirtos, radionuklidais užterštos ar turinčios jų savo sudėtyje, medžiagos, kurių radionuklidų savitasis aktyvumas viršija nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius. Ne visos radioaktyviosios atliekos yra vienodai pavojingos žmogui, todėl skirstomos į tipus ir klases. Atsižvelgiant į radioaktyviųjų atliekų tipą ir klasę taikomi skirtingi jų tvarkymo, saugojimo, talpinimo į atliekynus būdai, taip pat skiriasi ir pačių atliekynų tipai (paviršinis Landfill tipo, paviršinis su gelžbetonio rūsiais ar giluminis). Nuo 1994 m. Lietuvos energetikos instituto Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos mokslininkai kaupia patirtį analizuodami ir spręsdami radioaktyviųjų atliekų tvarkymo problemas Lietuvoje ir užsienyje. Šiame straipsnyje aptariamas pastarojo dešimtmečio progresas įgyvendinant radioaktyviųjų atliekų atliekynus Lietuvoje, daugiausia dėmesio skiriant vertinti šių atliekynų saugą.