Darbuotojų apšvitos dozių prognozavimas eksploatuojant trumpaamžių labai mažo aktyvumo atliekų laikinąją saugyklą

Abstract

2004 m. pabaigoje, galutinai sustabdžius 1-ąjį Ignalinos atominės elektrinės (AE) reaktorių, prasidėjo Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo procesas. Vykdant šį procesą tiek esamų, tiek jo vykdymo eigoje susidarysiančių trumpaamžių labai mažo aktyvumo atliekų (LMAA) palaidojimui bus įrengtas Landfill tipo paviršinis atliekynas (toliau tekste – LMAA atliekynas). Prieš šalinant atliekas jos bus kaupiamos laikinojoje saugykloje, kurios paskirtis – atliekų aktyvumo matavimas, jų kaupimas ir tarpinis saugojimas tarp šalinimo LMAA atliekyno moduliuose kampanijų. Šiame straipsnyje yra pateikti apšvitos dozių prognostiniai vertinimai laikinosios saugyklos personalui, tiesiogiai dalyvaujančiam radioaktyviųjų atliekų pakuočių (RAP) tvarkymo procese. Apšvitos dozės personalui yra įvertintos tiek dėl tiesioginės apšvitos tvarkant RAP, tiek dėl apšvitos, kurią sukelia laikinosios saugyklos patalpų ore esantys radionuklidai. Atlikti efektinių dozių darbuotojams vertinimai parodė, kad bendra metinė apšvitos dozė nei vienam iš laikinosios saugyklos darbuotojų yra ne didesnė už teisės aktuose nustatytas ribines reikšmes. Nustatyta, jog didžiausią metinę apšvitos dozę dėl darbo specifikos gautų dozimetristas – ~9,79 mSv, o mažiausią – dozimetristo padėjėjas (~0,84 mSv). Taip pat parodyta, kad metinė apšvitos dozė dėl patalpų ore esančių radionuklidų (~1,24 × 10–4 mSv) yra nereikšminga, palyginti su efektine doze, gaunama dėl tiesioginės apšvitos tvarkant RAP. Raktažodžiai: trumpaamžės labai mažo aktyvumo atliekos, laikinoji saugykla, dozės galių modeliavimas, darbuotojų apšvitos dozės