Biologija

Titulinis

An, 30 Rgs 2025 00:00:00 +0300

Turinys

An, 30 Rgs 2025 00:00:00 +0300

Cheminių trąšų ir gyvulių mėšlo poveikis kviečiams skirtingomis dirvožemio drėgmės sąlygomis

An, 30 Rgs 2025 00:00:00 +0300

Dėl stiprėjančių klimato kaitos padarinių, būtinybės taikyti klimatui atsparius metodus bei gerinti mitybos sąlygas, pusiau sausringuose regionuose vis dažniau svarstoma apie cheminių trąšų pakeitimą organinėmis ir mažesnį vandens sunaudojimą. Lauko eksperimentu siekta įvertinti NPK cheminių trąšų skirtingų normų (CH₀ – nenaudojamos NPK trąšos, CH₅₀ – 50 % NPK norma, CH₁₀₀ – 100 % NPK norma) ir gyvulių mėšlo įvairaus kiekio (0, 5 ir 10 t ha^–1 – atitinkamai FYM₀, FYM₅ ir FYM₁₀) poveikį žieminių kviečių (Triticum aestivum) augimui skirtingomis dirvožemio drėgmės sąlygomis (giluminis laistymas – FI ir nedrėkinimas su vienu papildomu laistymu varpos formavimosi tarpsniu – SI) Hamedano regione. FI sąlygomis cheminių trąšų naudojimas žymiai pagerino šoninį augimą (lapijos tankį), o augimas į ilgį ir ūglių ilgis buvo didesnis derinant chemines ir organines trąšas. SI sąlygomis didžiausią poveikį derliui turėjo FYM₁₀+CH₅₀ derinys. Grūdų masė mažėjo esant abiem drėkinimo režimams ir didinant NPK trąšų normą. Didžiausias grūdų derlius (4 790 kg ha^–1) buvo gautas taikant FI+FYM₁₀+CH₁₀₀ tręšimo variantą, antroje vietoje – FYM₁₀+CH₅₀ (4 425 kg ha^–1) tręšimas. SI sąlygomis didžiausias derlius buvo užfiksuotas naudojant FYM₁₀+CH₅₀ (2 644 kg ha^–1) ir FYM₁₀+CH₀ (2 549 kg ha^–1) tręšimą, o mažiausias – be mėšlo (FYM₀). Siekiant didesnio grūdų derliaus FI sąlygomis, cheminių trąšų naudojimas yra neišvengiamas, nes reikšmingai didesniam derliui dabar naudojamo mėšlo kiekio nepakanka.

Mikroelementų pasiskirstymo Siluko upės (Edo valstija, Nigerija) Tilapia zillii ir Synodontis schall žuvyse tyrimas

An, 30 Rgs 2025 00:00:00 +0300

Sunkiųjų metalų tarša vandens ekosistemose kelia susirūpinimą dėl jų kaupimosi vandens organizmuose ir tolesnio biomagnifikacijos poveikio vandens mitybos grandinėje. Šiuo tyrimu buvo nustatytas mikroelementų pasiskirstymas Siluko upės Tilapia zillii ir Synodontis schall žuvyse Edo valstijoje, Nigerijoje. Švieži žuvų mėginiai buvo renkami kas mėnesį nuo 2021 m. rugsėjo iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio kartu su vietiniais žvejais. Mikroelementų kiekiai žiaunose, kepenyse ir raumenyse buvo nustatyti atomų absorbcinės spektroskopijos metodu. Metalų taršos indeksu (MPI) buvo įvertintas žuvų metalų bioakumuliacijos lygis. Rezultatai atskleidė tarprūšinius metalų kaupimosi įvairiuose organuose skirtumus: T. zillii turėjo didesnį vidutinį vario (Cu), cinko (Zn), mangano (Mn) ir geležies (Fe) kiekį visuose tirtuose organuose, o S. schall – didesnį nikelio (Ni), chromo (Cr) ir švino (Pb) kiekį. MPI reikšmės svyravo nuo 5,28 iki 5,94 T. zillii ir S. schall organuose. T. zillii atveju MPI reikšmės mažėjo tokia tvarka: raumenys > kepenys > žiaunos, o S. schall – kepenys > žiaunos > raumenys. Gauti rezultatai patvirtina su vandens tarša susijusį žuvų užterštumą mikroelementais. Didelės MPI reikšmės rodo Siluko upės taršos metalais lygį ir ryškią jų bioakumuliacijos žuvų audiniuose tendenciją, ir tai kelia pavojų žmonių sveikatai vartojant žuvis maistui. Rekomenduojama nuolatinė veiklos stebėsena Siluko upės baseine siekiant sumažinti sunkiųjų metalų taršą.

Imuniteto tymų virusui įvertinimas pagal nustatytus IgG antikūnus

Indrė Lipatova, Justina Dagytė, Algimantas Paulauskas — An, 30 Rgs 2025 00:00:00 +0300

Tymai yra labai užkrečiama virusinė infekcija, galinti sukelti rimtų komplikacijų. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti tikslinės populiacijos imunitetą tymų virusui nustatant IgG antikūnus. 176 asmenys buvo ištirti ELISA metodu. Rezultatai rodė, kad 14 tiriamųjų (7,95 %), daugiausia iš 1976–1981 ir 1982–1987 metų amžiaus grupių, neturėjo imuniteto. Daugiausia neigiamų rezultatų nustatyta „vakcinacijos būklė nežinoma“ kategorijoje (17,4 %). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių nenustatyta. Didesnė dalis tiriamųjų buvo iš Kauno, jame taip pat nustatytas didžiausias neigiamų rezultatų skaičius.

Antioksidacinis kvercetino poveikis kininio žiurkėnuko kiaušidžių (CHO) ląstelėms ir jų elektroporacijai

Laura Kairytė, Indrė Ivanauskienė, Raminta Rodaitė — An, 30 Rgs 2025 00:00:00 +0300

Elektroporacija yra toks reiškinys, kai trumpas stipraus elektrinio lauko impulsas laikinai padidina biologinių membranų pralaidumą jonams ir molekulėms. Šio proceso metu plazminėje membranoje susidaro laikinos poros, o elektrodų ir tirpalo sąveikos paviršiuje bei pačiame tirpale vyksta elektrocheminės reakcijos, dėl kurių formuojasi reaktyviosios deguonies formos (ROS) ir gali sumažėti ląstelių gyvybingumas. Šiame darbe buvo vertintas ROS, sukeltų vandenilio peroksido (H₂O₂) ir elektroporacijos, poveikis kininio žiurkėnuko kiaušidžių (CHO) ląstelėms bei galimas antioksidacinis kvercetino apsauginis poveikis. CHO ląstelių suspensijos buvo paveiktos įvairiomis H₂O₂ ir kvercetino koncentracijomis bei elektroporuotos vienetiniu 2 ms trukmės, skirtingo intensyvumo elektrinio lauko impulsu (0,5–2,0 kV/cm). Ląstelių gyvybingumas vertintas kolonijų formavimo metodu, o ROS kiekis nustatytas naudojant Amplex Red fluorescencinį testą. Mažesnės nei 2 µM koncentracijos kvercetinas nebuvo citotoksiškas, tačiau didesnės jo koncentracijos mažino ląstelių gyvybingumą. Visose tirtose H₂O₂ koncentracijose kvercetinas reikšmingai padidino ląstelių išgyvenamumą, ypač esant vidutiniam oksidaciniam stresui. Kvercetinas taip pat padidino gyvybingumą po elektroporacijos, kai elektrinio lauko intensyvumas buvo 0,5 ir 1,0 kV/cm, tačiau apsauginis poveikis išnyko esant 2,0 kV/cm. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad kvercetinas veiksmingai mažina oksidacinį stresą, sukeltą tiek cheminiu, tiek fiziniu būdu, ir gali būti naudinga citoprotekcinė priemonė biomedicininiuose taikymuose, susijusiuose su elektroporacija.

BalTick25: Baltijos regiono konferencijos erkių klausimais pranešimų santraukos

An, 30 Rgs 2025 00:00:00 +0300