https://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/biologija/issue/feed Biologija 2025-07-17T12:34:41+03:00 Editorial Assistant biologija@vdu.lt Open Journal Systems <p>Žurnale <em>Biologija</em> spausdinami moksliniai straipsniai bendrosios, molekulinės ir ląstelinės biologijos, biochemijos, biofizikos, biotechnologijos, ekosistemų apsaugos, genetikos, mikrobiologijos, imunologijos, parazitologijos, fiziologijos ir kitomis temomis.</p> https://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/biologija/article/view/6435 Titulinis 2025-07-17T11:11:53+03:00 Lietuvos mokslų akademija ojs@lmaleidyba.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2025-07-16T00:00:00+03:00 Copyright (c) https://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/biologija/article/view/6436 Turinys 2025-07-17T11:13:57+03:00 Lietuvos mokslų akademija ojs@lmaleidyba.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2025-07-16T00:00:00+03:00 Copyright (c) https://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/biologija/article/view/6437 Suaugusio šuns patino fibromatozinis epulis: atvejo aprašymas 2025-07-17T12:34:41+03:00 Abdullateef Abiodun Ajadi usmanabdulraufk@gmail.com Theophilus Aghogho Jarikre usmanabdulraufk@gmail.com Abdulrauf Adekunle Usman usmanabdulraufk@gmail.com Godspower Obakparo Ohore usmanabdulraufk@gmail.com Afusat Jagun Jubril usmanabdulraufk@gmail.com Richard Edem Antia usmanabdulraufk@gmail.com <p>Penkerių metų burbulių (Boerboel) veislės šuniui įprastinės apžiūros ir konsultacijos metu buvo pastebėti nasrų pažeidimai. Sumažėjęs apetitas arba anoreksija nepasireiškė. Po bendrojo įvertinimo ir chirurginio darinio pašalinimo atliktas histopatologinis tyrimas. Nustatytas vaskuliarizuotas audinys su difuzine fibroblastų proliferacija ir ryškia uždegimine ląstelių infiltracija. Pastebėtas žemas mitozinis indeksas be netipiško neoplastinių ląstelių dalijimosi. Mononuklearinė ląstelių infiltracija atitiko naviko uždegiminius požymius. Atlikus bendruosius ir histopatologinius tyrimus be nekaulinės invazijos, nustatyta fibromatozinio epulio diagnozė.</p> 2025-07-16T00:00:00+03:00 Copyright (c) https://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/biologija/article/view/6438 Biopolitika ir visuomenės sveikata krizės laikais 2025-07-17T12:34:28+03:00 Rokas Garliauskas rokas.gar23@gmail.com <p>COVID-19 pandemija išryškino glaudų politikos, sveikatos ir gyvenimo valdymo ryšį. Tokios priemonės kaip karantinas, vakcinacijos kampanijos, skaitmeninis sekimas ir izoliacija atskleidė, kad visuomenės sveikatos politika nėra vien techninis ar medicininis atsakas&nbsp;–&nbsp;tai ir politinės galios forma, tiesiogiai veikianti gyventojus. Analizuojant, kaip valstybės taikė išimtines priemones krizės sąlygomis, straipsnyje pabrėžiamas tiek suverenumo galios veiksmingumas, tiek jos trapumas. Lyginamosios atvejų analizės atskleidžia, kaip teisinės struktūros, politinė kultūra ir ideologija ne tik priima sprendimus, bet ir skirtingai vertina gyvybę globalių krizių metu. Straipsnyje pabrėžiama, kad visuomenės sveikatos krizės nėra vien biomedicininiai reiškiniai – jos ir politiniai įvykiai, atskleidžiantys biopolitinio valdymo įtampas ir kviečiantys permąstyti atsakomybės, rūpesčio ir etikos vaidmenį pažeidžiamumo akivaizdoje.</p> 2025-07-16T00:00:00+03:00 Copyright (c) https://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/biologija/article/view/6439 Cladocera zooplanktono Okhuaihe upėje (Ikpas, Benino miestas, Edo valstija, Nigerija) kaita erdvėje ir laike pagal rūšinę sudėtį, gausą, pasiskirstymą ir įvairovę 2025-07-17T12:34:14+03:00 Omorede Odigie oodigie@biu.edu.ng Isaiah Elimhingbovo oodigie@biu.edu.ng Precious Iziegbe Osafonamen oodigie@biu.edu.ng Thadeus Ohiokhioya Tunde Imoobe oodigie@biu.edu.ng <p>Cladocera mikrovėžiagyviai yra biologiniai vandens kokybės rodikliai. Tyrimo metu buvo stebima Cladocera rūšių sudėties, gausos, paplitimo ir įvairovės kaita erdvėje ir laike Okhuaihe upėje, Ikpe, Benino mieste (Nigerija) nuo 2021&nbsp;m. rugpjūčio iki 2022&nbsp;m. sausio mėnesio. Standartiniais metodais buvo užfiksuotos šešios šeimos, apimančios 75 individus. 4-oje stotyje užfiksuota didžiausia gausa (64 individai), o 1-oje&nbsp;–&nbsp;mažiausia (3 individai). Pasiskirstymas pagal gausą: Chydoridae (33,33&nbsp;%), Sididae (26,67&nbsp;%), Moinidae (16,00&nbsp;%), Daphniidae (14,67&nbsp;%), Bosminidae (8,00&nbsp;%) ir Macrothricidae (1,33&nbsp;%). Didžiausia rūšių gausa ir įvairovė nustatyta 4-oje stotyje, o mažiausia&nbsp;–&nbsp;2-oje stotyje. Didžiausias tolygumas užfiksuotas 1-oje stotyje, o dominavimas&nbsp;–&nbsp;2-oje stotyje. Daphniidae šeima teigiamai koreliavo su drumstumu, o Macrothricidae&nbsp;–&nbsp;su sulfatais ir drumstumu. Tyrimas rodo, kad Okhuaihe upės vandens kokybė yra gera, o Cladocera bendrija atitinka tropinių gėlavandenių buveinių charakteristikas, tačiau nedidelė jos įvairovė nevisiškai atspindėjo fizikines ir chemines sąlygas. Siekiant anksti nustatyti vandens kokybės pokyčius, rekomenduojama tęsti stebėseną, nes didelis antropogeninis poveikis gali neigiamai paveikti rūšių gausą, turtingumą ir įvairovę.</p> 2025-07-16T00:00:00+03:00 Copyright (c) https://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/biologija/article/view/6440 Šuninių (Canidae) vaidmuo platinant vektorių pernešamus patogenus 2025-07-17T12:34:02+03:00 Ugnė Medikaitė indre.lipatova@vdu.lt Indrė Lipatova indre.lipatova@vdu.lt Algimantas Paulauskas indre.lipatova@vdu.lt <p>Šios apžvalgos tikslas buvo apibendrinti turimą literatūrą apie Babesia&nbsp;spp., Hepatozoon&nbsp;spp., Leishmania&nbsp;spp., Anaplasma&nbsp;spp., Borrelia&nbsp;spp. ir Rickettsia spp. paplitimą ir pasiskirstymą tarp laukinių šuninių gyvūnų (lapių, vilkų, šakalų ir usūrinių šunų) visoje Europoje 2010–2024 metais. Iš viso išanalizuoti 25 publikuoti tyrimai. Buvo lyginami duomenys apie šeimininko rūšis, šalį, imties dydį, aptikimo metodus ir patogenų paplitimą. Visi šeši patogenai buvo aptikti lapėse, kurios, palyginti su kitais šuniniais gyvūnais, buvo labiausiai paplitusios. Dažniausiai buvo randami Hepatozoon&nbsp;spp., Babesia&nbsp;spp. ir Anaplasma&nbsp;spp. patogenai. Patogenų paplitimas priklausė nuo šeimininko rūšies ir geografinės vietos, didesnis buvo nustatytas Vidurio ir Pietų Europoje. Paaiškėjo, kad lapės yra potencialūs pagrindiniai daugelio vektorių platinamų patogenų šaltiniai. Reikšmingi veiksniai yra klimato sąlygos, šeimininko elgesys ir vektorių pasiskirstymas. Šakalai ir usūriniai šunys vis dar nepakankamai ištirti, todėl būtina atlikti daugiau tyrimų.</p> 2025-07-16T00:00:00+03:00 Copyright (c) https://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/biologija/article/view/6442 Bartonella spp. briedmusių, surinktų nuo elninių gyvūnų Lietuvoje, paplitimas ir molekulinis identifikavimas 2025-07-17T12:33:49+03:00 Kamilė Klepeckienė jana.radzijevskaja@vdu.lt Saulius Bernotas jana.radzijevskaja@vdu.lt Irma Ražanskė jana.radzijevskaja@vdu.lt Jana Radzijevskaja jana.radzijevskaja@vdu.lt <p>Šiuo tyrimu analizuotas Bartonella&nbsp;spp. paplitimas tarp elninių gyvūnų. Briedmusės buvo surinktos nuo 2016–2017&nbsp;m. Lietuvoje sumedžiotų 14-os elninių gyvūnų (5 briedžių, 7 stirnų ir 2 tauriųjų elnių). Iš viso buvo surinktos dviejų rūšių 586 briedmusės: Lipoptena cervi (n&nbsp;=&nbsp;264) ir Lipoptena fortisetosa (n&nbsp;=&nbsp;322). Siekiant aptikti Bartonella&nbsp;spp. DNR, briedmusės bei jų šeimininkų blužnies mėginiai buvo tiriami lizdinės PGR metodu, kurio metu buvo išplėstas 16S–23S rRNR ITS regionas. Bartonella&nbsp;spp. DNR buvo aptikta abiejų rūšių briedmusėse. L.&nbsp;cervi infekcija buvo dažnesnė nei L.&nbsp;fortisetosa. Be to, Bartonella&nbsp;spp. DNR buvo aptikta 42,86&nbsp;% tirtų gyvūnų blužnies mėginių. ITS regiono ir rpoB geno sekų analizė padėjo nustatyti dvi skirtingas Bartonella&nbsp;spp. linijas: abiejose briedmusių rūšyse identifikuotos padermės, artimos B.&nbsp;schoenbuchensis, B.&nbsp;chomelii ir B.&nbsp;capreoli, o briedžių mėginiuose identifikuotos padermės, artimos B.&nbsp;bovis. Šis tyrimas pirmasis patvirtino Bartonella&nbsp;spp. tiek L.&nbsp;cervi, tiek L.&nbsp;fortisetosa bried­musėse Lietuvoje. Kiek mums žinoma, tai taip pat pirmasis Bartonella spp. nustatymo atvejis L. fortisetosa rūšyje Baltijos šalyse.</p> 2025-07-16T00:00:00+03:00 Copyright (c) https://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/biologija/article/view/6443 2024 metais Lietuvoje apgintos biochemijos, biologijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkos apsaugos, zoologijos mokslų daktaro disertacijos 2025-07-17T12:19:15+03:00 Lietuvos mokslų akademija ojs@lmaleidyba.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2025-07-16T00:00:00+03:00 Copyright (c)