Krūties vėžys Lietuvoje

Abstract

Įvadas. Krūties vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų Lietuvoje. Pastaraisiais metais krūties vėžį pagal dažnį lenkia tik odos piktybiniai susirgimai. Krūties vėžio gydymo rezultatai Lietuvoje nėra džiuginantys. Krūties vėžys – pagrindinė moterų mirštamumo priežastis dėl onkologinių susirgimų. Tai paskatino apžvelgti krūties vėžio paplitimą, sergamumo ir mirštamumo nuo krūties vėžio pokyčius Lietuvoje, palyginti Lietuvos tendencijas su kitų šalių rezultatais. Bandyta išsiaiškinti priežastis, kodėl negerėja išgyvenamumo rezultatai. Medžiaga ir metodika. Remdamiesi Lietuvos vėžio registro duomenimis, analizavome sergamumo ir mirštamumo nuo krūties vėžio duomenis ir tendencijas Lietuvoje, palyginome Lietuvos statistinius duomenis su pasaulio duomenimis. Nagrinėjome paskelbtas apklausas apie profilaktines patikros programas. Norėdami sužinoti, kaip veikia profilaktinės patikros programa, išanalizavome pagal programą tikrintų moterų Nacionaliniame vėžio institute duomenis. Pagrindinis informacijos šaltinis, ieškant duomenų, buvo Lietuvos vėžio registro bei PubMed bei Medscape duomenų bazės. Rezultatai. Pagal profilaktinę patikros programą pasitikrina tik trečdalis tikslinės grupės moterų. Neretai pagal programą siunčiamos tikrintis moterys, kurių krūties susirgimo požymiai yra akivaizdūs. Išgyvenamumo rodikliai gydant krūties vėžį Lietuvoje yra blogesni, palyginti su išsivysčiusiomis Vakarų Europos šalimis. Taip gali būti dėl nepakankamai anksti nustatomų pakitimų ir nepakankamai modernaus gydymo. Išvados. Norint pagerinti sergančiųjų krūties vėžiu išgyvenamumą Lietuvoje, svarbu kuo anksčiau nustatyti šią ligą, gydymo taktiką aptarti multidisciplininėje komandoje, o pacientėms turi būti prieinamas modernus gydymas. Profilaktinės krūtų patikros teigiamą poveikį pacienčių išgyvenamumui tikimės pajusti artimiausiais metais. Reikia šviesti visuomenę ir šeimos gydytojus apie krūties vėžį, diagnostikos ir gydymo tendencijas bei naujoves.