Bastutinių šeimos piktžolių rūšių alelopatinė įtaka vasarinių rapsų ir vasarinių miežių dygimui ir augimui

Aušra Marcinkevičienė, Edita Eimutytė, Eventas Šaučiūnas, Robertas Kosteckas, Silvija Kosteckienė

Abstract


Tyrimai atlikti 2013 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje. Tyrimų tikslas – nustatyti ir palyginti bastutinių šeimos piktžolių rūšių alelopatinę įtaką vasarinių rapsų ir vasarinių miežių dygimui ir augimui. Eksperimento variantai: A  veiksnys  –  bastutinių šeimos piktžolių rūšys: 1) dirvinis garstukas; 2) dirvinė čiužutė; 3) trikertė žvaginė; 4) smalkinis tvertikas. B veiksnys – vandeninių ištraukų koncentracijos: 1) distiliuotas vanduo (kontrolinis variantas); 2) 1 : 6 250 (piktžolių biomasė : distiliuotas vanduo); 3) 1 : 1 250; 4) 1 : 250; 5) 1 : 50; 6) 1 : 10.
Didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis nustatytas dirvinio garstuko ir smalkinio tvertiko lapuose (atitinkamai 1,70 ir 1,81 mg g–1 žaliosios masės), o trikertės žvaginės ir dirvinės čiužutės – žiedynuose (atitinkamai 1,56 ir 1,70  mg  g–1). Vasarinių rapsų sėklų dygimas ir pradinis augimas labiausiai buvo slopinamas dirvinio garstuko vandeninėse ištraukose, palyginti su kitų piktžolių rūšių vandeninėmis ištraukomis, o vasarinių miežių  –  dirvinės čiužutės ir trikertės žvaginės vandeninėse ištraukose. Stipriausios koncentracijos (1 : 10) piktžolių vandeninėje ištraukoje vasariniai rapsai visai nedygo, o vasarinių miežių grūdų dygimą esmingai slopino visų koncentracijų piktžolių vandeninės ištraukos. Vasarinių rapsų daigų augimą, palyginti su distiliuotu vandeniu, piktžolių silpnesnių (1 : 6 250, 1 : 1 250) koncentracijų vandeninės ištraukos esmingai 8,4 ir 11,6 % slopino, o stipresnės koncentracijos (1 : 50) – esmingai 27,7 % skatino. Vasarinių rapsų šaknų ilgis iš esmės 28,6 % mažėjo tik 1 : 50 koncentracijos piktžolių vandeninėje ištraukoje. Vasarinių miežių daigų aukštis, palyginti su distiliuotu vandeniu, esmingai 15,2 karto mažėjo tik stipriausios (1 : 10) koncentracijos piktžolių vandeninėje ištraukoje, o šaknų ilgis esmingai (nuo 7,4 iki 26,9 %) mažėjo visų koncentracijų vandeninėse ištraukose.

Keywords


alelopatija; bastutinių šeimos piktžolių rūšys; fenoliniai junginiai; vandeninės ištraukos; vasariniai rapsai; vasariniai miežiai

Full Text:

PDF


DOI: https://doi.org/10.6001/zemesukiomokslai.v23i1.3258

Refbacks

  • There are currently no refbacks.


ISSN 1392-0200 (Print)
ISSN 2424-4120 (Online)