Biologinių preparatų ir bioorganinių trąšų naudojimas cukrinių runkelių pasėliuose

Elena Jakienė, Vidmantas Spruogis

Abstract


Sparčiai vystantis žemės ūkiui, taikant intensyvias lauko augalų auginimo technologijas, gausiai tręšiant ir naudojant daug augalų apsaugos priemonių, neišvengiamai blogėja dirvožemio būklė. Tai tampa ribojančiu veiksniu potencialiam augalų derlingumui gauti. Vienas iš būdų dirvožemio aktyvumui ir augalų produktyvumui didinti – biologinių preparatų bei bioorganinių trąšų naudojimas.
Tyrimų tikslas – nustatyti tirtųjų biologinių preparatų ir bioorganinių trąšų įtaką cukrinių runkelių produktyvumo pokyčiams augalus apipurškiant skirtingais jų augimo ir vystymosi tarpsniais.
Lauko bandymai atlikti Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje 2011–2013 metais. Tirta papildomo tręšimo per lapus biologinių preparatų Azofit 1 l ha–1, Nagro 1 l ha–1, Bioplant Flora 1 l ha–1 ir Raskila 2 l ha–1 tirpalais įtaka ‘Ernestina’ veislės cukrinių runkelių (Beta vulgaris L., var. saccharifera) produktyvumui. Prieš sėją bandymų laukas patręštas NPK 5:15:30 400 kg ha–1 ir papildomai amonio salietra (N34) 180 kg ha–1 (foninis viso bandymo tręšimas – kontrolė). Cukriniai runkeliai biologinių preparatų tirpalais apipurkšti 16 BBCH, 21 BBCH ir 33 BBCH vieną kartą, du kartus 16+21 BBCH ir tris kartus 16+21+33 BBCH augimo tarpsniais. Kitos agrotechninės priemonės buvo atliktos pagal Bandymų stotyje taikomą cukrinių runkelių auginimo technologiją. Cukrinių runkelių derlius nuimtas spalio 10 dieną. Šakniavaisių cukringumas nustatytas UAB „Arvi cukrus“ Marijampolės cukraus fabriko laboratorijoje šaltosios digestijos metodu.
Gauti bandymo rezultatai parodė, kad cukrinius runkelius tirtaisiais biologiniais preparatais apipurškus vieną kartą didžiausias šakniavaisių derlius ir geriausia kokybė gauti panaudojus Azofit 1 arba Nagro 1 l ha–1 tirpalus 21 BBCH augimo tarpsniu. Taip apipurškus cukrinių runkelių derlingumas patikimai padidėjo atitinkamai 8,50 ir 9,19 t ha–1, šakniavaisių cukringumas – 0,81 ir 1,03 proc. vnt., baltojo cukraus kiekis gautas 1,52 ir 1,90 t ha–1 patikimai didesnis, palyginti su kontroliniuose laukeliuose augusiais cukriniais runkeliais.
Cukrinius runkelius biologinių preparatų ir bioorganinių trąšų Azofit arba Nag­ro tirpalais apipurškus du kartus (16+21 BBCH), šakniavaisių derlingumas patikimai padidėjo 9,29 ir 9,56 t ha–1, cukringumas  – 0,99 ir 1,14 proc. vnt., baltojo cukraus gauta 1,88 ir 2,03  t  ha–1 patikimai daugiau, palyginti su kontrole. Du kartus augalus apipurškus biologinių preparatų Bioplant Flora 1 arba Raslila 2 l ha–1 tirpalais, šakniavaisių derlingumas patikimai padidėjo 7,34 ir 6,42 t ha–1, cukringumas – 0,83 ir 0,62 proc. vnt., baltojo cukraus gauta 1,51 ir 1,24 t ha–1 patikimai daugiau, palyginti su kontrole, kur biologiniai preparatai nebuvo naudoti.
Cukrinius runkelius tirtųjų biologinių preparatų tirpalais apipurškus tris kartus (16+21+33  BBCH), produktyvumo pokyčiai nebuvo esminiai didesni, palyginti su gautais rezultatais, augalus biologinių preparatų tirpalais apipurškus du kartus.

Keywords


cukriniai runkeliai; biologiniai preparatai; bioorganinės trąšos; derlingumas; šakniavaisių cukringumas

Full Text:

PDF


DOI: https://doi.org/10.6001/zemesukiomokslai.v22i3.3152

Refbacks

  • There are currently no refbacks.


ISSN 1392-0200 (Print)
ISSN 2424-4120 (Online)