Dirvožemio rūgštingumo įtaka pupinių daugiamečių žolių augimui ir vystymuisi sėjos metais

Donata Tomchuk, Regina Skuodienė, Jonas Šlepetys

Abstract


Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filiale atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti dirvožemio rūgštingumo įtaką pupinių žolių augimui ir vystymuisi sėjos metais. Bandymo dirvožemis yra lengvo priemolio nepasotintasis balkšvažemis (JIn) Dystric Albeluvisols (ABd), susiformavęs ant vidutinio sunkumo moreninio priemolio.
Tyrimų metu gauti duomenys rodo, kad pupinių augalų augimas ir vystymasis priklausė nuo jų rūšies, klimatinių veiksnių ir cheminių dirvožemio savybių. Kalkintame dirvožemyje pupinės žolės sudygo anksčiau nei nekalkintame. Pupinių augalų 1–2 tikrųjų lapelių tarpsniu (32 dienos po sėjos) kalkintame dirvožemyje šaknys buvo trumpesnės, tačiau šaknų masė nustatyta iš esmės didesnė (0,0072  g), augalai buvo esmingai aukštesni (4,80  cm). Pupinių augalų 2–6 tikrųjų lapelių tarps­niu (64 dienos po sėjos), esant sausringam laikotarpiui, dirvožemio rūgštingumas neturėjo esminės įtakos šaknų ilgiui ir masei. Tiek kalkintame, tiek nekalkintame dirvožemyje iš esmės sparčiau vystėsi mėlynžiedė liucerna. Dėl mažesnės pupinių augalų konkurencijos su antsėliu jų antžeminės dalies aukštis ir masė reikšmingai didesni (10,6 cm ir 0,1024 g) nekalkintame dirvožemyje. Pupinių augalų skrotelės arba šoninių ūglių formavimosi metu (94 dienos po sėjos) dėl palankių augimo sąlygų intensyviai vystėsi pupinių augalų šaknys, jų masė padidėjo beveik 2  kartus kalkintame dirvožemyje ir 3,9 karto nekalkintame. Iš esmės didesniu šaknų ilgiu (14,99 ir 12,99  cm) išsiskyrė nekalkintame dirvožemyje mėlynžiedė liucerna ir baltasis dobilas, antžeminės dalies mase (0,6433  g)  –  baltasis dobilas. Vegetacijos pabaigoje (133  dienos po sėjos) pupinių augalų šaknims pasiekus gilesnį nei 10 cm dirvožemio sluoksnį, dėl didesnio judraus aliuminio kiekio jų augimo intensyvumas keitėsi. Nekalkintame ir kalkintame dirvožemiuose sparčiausiai augo raudonojo ir baltojo dobilų šaknys, o silpniausia – mėlynžiedės liucernos šaknys. Kalkintame dirvožemyje pupiniai augalai šaknų gumbelių suformavo 3,4 kartus daugiau nei nekalkintame. Daugiausia gumbelių (47,35 ir 14,60  vnt.) kalkintame ir nekalkintame dirvožemiuose suformavo raudonasis dobilas, o mažiausia (3,25–0,85 vnt.) – mėlynžiedė liucerna.

Keywords


pupinių šeimos daugiametės žolės; dirvožemio rūgštingumas; morfologiniai rodikliai; krituliai

Full Text:

PDF


DOI: https://doi.org/10.6001/zemesukiomokslai.v22i2.3113

Refbacks

  • There are currently no refbacks.


ISSN 1392-0200 (Print)
ISSN 2424-4120 (Online)