Danielių, laikomų aptvare, įtaka pomiškiui, trakui, žolinei bei samanų dangai

Vitas Marozas, Jurgita Baranauskaitė, Kęstutis Pėtelis

Abstract


Darbo tikslas – ištirti introdukuotų, aptvare laikomų danielių poveikį miško augalijai: pomiškiui, trakui, žolinei dangai bei samanoms. Tyrimai atlikti 2005– 2012 m. Anykščių urėdijos Mikierių girininkijos aptvare, dviejuose nuolatiniuose bareliuose: eglės su beržu medyne 20 metrų nuo šėryklos ir eglyne, aptvaro viduryje. Barelio plotas 100 m2. Kiekvienas barelis buvo suskirstytas į 25 apskaitos plotelius (2 × 2 m2 ploto), kuriuose suskaičiuoti visi pomiškio medeliai, trako krūmai, nurodytos jų rūšys, taip pat nustatyta krūmokšnių, žolinių augalų ir samanų rūšinė sudėtis bei kiekvienos rūšies projekcinė danga procentais. Nustatyta, kad per septynerius metus laikant danielius aptvare sumažėjo pomiškio ir trako vidutinė projekcinė danga, Alnus incana, Picea abies ir Sorbus aucuparia medelių skaičius. Taip pat sumažėjo žolinės dangos projekcinė danga, Calamagrostis arundinacea, Carex digitata, Deschampsia cespitosa, Oxalis acetosella, Maianthemum bifolium, Mycelis muralis, Rubus idaeus vidutinė projekcinė danga. Samanų danga per septynerius metus padidėjo. Laikant danielius aptvare stipriausiai ir greičiausiai jų poveikis išryškėjo pomiškiui bei trakui, šiek tiek mažiau žolinei dangai ir mažiausia – samanoms. Danielių poveikis labiausiai išryškėjo po 3–4 metų, kai gyvūnų skaičius aptvare buvo didžiausias. Sumažėjus danielių, pirmiausiai pradėjo atsistatyti žolinė danga, o vėliau vėl atsirado pomiškio ir trako medelių.

Keywords


elniniai žvėrys; kanopiniai; projekcinis padengimas; samanos; žolės

Full Text:

PDF


DOI: https://doi.org/10.6001/zemesukiomokslai.v21i2.2900

Refbacks

  • There are currently no refbacks.


ISSN 1392-0200 (Print)
ISSN 2424-4120 (Online)