Kainų kaitos kaip rizikos veiksnio vertinimas Lietuvos augalininkystėje

Abstract

Žemės ūkio produktams būdingas kainų svyravimas dėl gamtinių sąlygų, ligų ir kenkėjų, tačiau pastaruoju metu šie svyravimai ypač dideli. Kainų kaita tapo svarbi problema ūkininkams ir valstybinėms reguliavimo struktūroms. Ren­giant Bendrąją žemės ūkio politiką 2014–2020  m. kalbama apie būtinybę palaikyti perspektyvią maisto produktų gamybą, daugiausia dėmesio skiriant žemės ūkio pajamoms, žemės ūkio našumui ir kainų stabilumui (Proposal..., 2011), todėl kainų kaitos vertinimas, jos poveikio minimizavimas yra aktuali ir tirtina problema. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos augalininkystės produktų kainų kaitos keliamą riziką, kuri Lietuvoje nebuvo tiriama. Išanalizavus mokslines publikacijas, pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas naudojant statistinius ir ekonometrinius instrumentus, kurių pagrindiniai – kitimo koeficientas ir dispersijos dekompozicija. Remiantis Lietuvos ir kitų ES šalių statistiniais duomenimis, straipsnyje įvertinta kainų, derlingumo ir pajamų kaita bei šios kaitos tarpusavio priklausomybė. Lietuvos rodikliai daugeliu atvejų yra artimi panašaus pajamingumo ES šalių rodikliams. Nustatyta, kad kainų kaita labiau nei derlius veikia pajamų kaitą. Pagal atskirus kainų kaitos rodiklius Lietuvos augalininkystės produktų kainų kaita įvertinta balais ir palygintas jų rizikingumas. Atskirų augalininkystės produktų kainų kaita yra skirtinga, žemiausia – bulvių ir rapsų, o didžiausia – avižų.