Bentoso bestuburių bendrijos natūraliose ir tiesintose Merkio baseino upių atkarpose

Abstract

Ištirta trijų Merkio baseino upių (Spengla, Amarnia, Grūda) skirtingose atkarpose (NM – natūrali miške, TM – tiesinta miške, TL – tiesinta laukuose) makrozoobentoso rūšinė sudėtis ir gausumas. Natūraliose tirtų upių atkarpose miške srovės greitis ir debitas buvo didesni, o vagos užaugimas augalais ir tiesioginis saulės patekimas į upės vagą – mažesni, palyginti su tiesintomis upių atkarpomis. Tirtų upių atkarpose nustatyti 72 makrozoobentoso taksonai, priklausantys 48 šeimoms. 18 makrozoobentoso taksonų aptikta tik natūraliose tirtų upių atkarpose miške ir 7 – tik tiesintose tirtų upių atkarpose. Tyrimais nustatyta, kad toje pačioje upėje didžiausias bendras makrozoobentoso ir EPT (Ephemeroptera, Plecoptera, Trichoptera) (lašalai, ankstyvės, apsiuvos) taksonų skaičius buvo natūralioje upių atkarpoje miške, o mažiausias  –  tiesintoje atkarpoje laukuose. Natūraliose Spenglos ir Amarnios upių atkarpose dominavo apsiuvos Brachycentrus maculatus, o visų tirtų upių tiesintose atkarpose chironomidai Cricotopus algarum. Tyrimais įrodyta, kad bendras makrozoobentoso gausumas tirtų upių natūraliose atkarpose miške buvo statistiškai patikimai didesnis nei tiesintose upių atkarpose laukuose. Didžiausias bendras makrozoobentoso gausumas nustatytas Spenglos upės natūralioje atkarpoje miške (4 180 ± 45 ind.m–2), o mažiausias – Grūdos upės tiesintoje atkarpoje laukuose (640 ± 17 ind.m–2). Lašalų, apsiuvų, EPT, vabalų lervų gausumas tirtų upių natūraliose atkarpose miške buvo statistiškai patikimai didesnis nei tiesintose upių atkarpose. Atsparių taršai chironomidų gausumas Spenglos ir Amarnios upių tiesintose atkarpose buvo statistiškai patikimai didesnis nei natūraliose atkarpose miške.