Bajorų žemėvaldos slinktys XIX a. antrojoje pusėje: dvarų sekvestravimas ir konfiskavimas, rusų dvarininkų grupės susidarymas (Kauno ir Vilniaus gubernijos, 1863–1873 m.)

Tamara Bairašauskaitė

Abstract


Straipsnyje nagrinėjamas žemėvaldos veiksnio panaudojimas Rusijos imperijos poli­tikoje vadinamajame Šiaurės vakarų krašte po 1863–1864 m. sukilimo. Žemėvaldos apribojimas buvo taikytas kaip bausmė krašto bajorams už pasipriešinimą imperijai, taip pat kaip rusų nacionalizmo strategijos instrumentas. Pirmasis bajorų žemėvaldos apribojimo etapas, kuris buvo represinis, prievartinis, truko nuo 1863 iki 1873 metų. Straipsnyje siekiama aptarti pagrindinius apribojimo instrumentus – valdų sekves­travimą, konfiskavimą, draudimus, tarp kurių išsiskiria 1865 m. gruodžio 10 d. įsta­tymas, rusų dvarininkų įsitvirtinimo krašte pradžią; rekonstruoti žemėvaldos apri­bojimų taikymo eigą ir rezultatus Vilniaus ir Kauno gubernijose.

Keywords


1863–1864 m. sukilimas; bajorų žemėvalda; sekvestravimas; konfiskavi­mas; „ne lenkų kilmės“ žemvaldžiai; rusų dvarininkai

Full Text:

PDF


DOI: https://doi.org/10.6001/lituanistica.v58i2.2295

Refbacks

  • There are currently no refbacks.


ISSN 0235-716X (Print)
ISSN 2424-4716 (Online)