Baltų tautinio sąmonėjimo skirtumai ir jų įtaka dabarties politikai

Alvydas BUTKUS

Abstract


Straipsnyje nagrinėjamas skirtingas lietuvių ir latvių tautinio sąmonėjimo kelias ir laikas bei tų skirtumų priežastys. Sugretinimas rodo, kad skirtumus lėmė ne tik progresyvesnė protestantų ir konservatyvi katalikų konfesija, bet taip pat germanų ir slavų (lenkų) kultūrinė aplinka bei skirtinga vokiečių ir lenkų nuostata jų kultūroje krikščionėjančių tautų atžvilgiu: vokiečiai skatino latvių europėjimą per latvių kalbą, tuo tarpu lenkai lietuvių europėjimą kreipė tik lenkų kalbos ir kultūros link. Daroma išvada, kad lietuvių europėjimas lenkų kultūros fone buvo lėtesnis, o daugeliu atvejų net stagnavo, palyginti su latvių europėjimu vokiečių kultūros fone. Tai lėmė greitesnį bei tvirtesnį latvių tautinį sąmonėjimą XIX a. antrojoje pusėje, taip pat latvių ir lietuvių savimonės skirtumus XX a. pradžioje. Šie skirtumai atsispindi ir dabartinėje Latvijos bei Lietuvos politikoje.

Raktažodžiai: tautinis identitetas, lietuviai, latviai, vokiečių ir lenkų kultūra

Full Text:

PDF


DOI: https://doi.org/10.6001/lituanistica.v57i1.2127

Refbacks

  • There are currently no refbacks.


ISSN 0235-716X (Print)
ISSN 2424-4716 (Online)