Stipraus štormo „Feliksas“ padariniai Lietuvos jūriniame krante

Darius Jarmalavičius, Gintautas Žilinskas, Donatas Pupienis

Abstract


Ryškiausi kranto morfologijos pokyčiai fiksuojami prasiautus stipriems štormams bei uraganams, kai per trumpą laiką (keletą ar keliolika valandų) iš kranto išplaunami dideli smėlio kiekiai, paplūdimiai tampa siauri ir lėkšti, kopagūbrio jūriniame šlaite susiformuoja skardžiai. 2015 m. sausio 11 d. siautėjęs stiprus štormas „Feliksas“, nors savo galingumu neprilygo didžiausiems XX a. uraganams, tačiau padaryti nuostoliai kai kuriems Lietuvos jūrinio kranto ruožams buvo reikšmingi. Remiantis natūrinių tyrimų duomenimis, įvertinti išplauto iš paplūdimio ir kopagūbrio bei viso kranto sąnašų kiekiai, nustatytos labiausiai pažeistos ir geriausiai stipraus štormo poveikį atlaikiusios kranto atkarpos. Per stiprų štormą „Feliksas“ Lietuvos jūrinis krantas prarado apie 0,76 mln. m3 sąnašų: 0,39 mln. m3 iš žemyno kranto ir 0,37 m3 mln. iš Kuršių nerijos kranto. Didžiąją nuoplovos dalį (631 000 m3, arba net 80 %) sudarė paplūdimio sąnašos, o kopagūbris nukentėjo sąlyginai nedaug (127 000 m3; arba tik 20 %).

Keywords


štormas „Feliksas“; kranto, paplūdimio, kopagūbrio arda; Baltijos jūra

Full Text:

PDF


DOI: https://doi.org/10.6001/geol-geogr.v1i1.3068

Refbacks

  • There are currently no refbacks.


ISSN 2351-7549 (Print)
ISSN 2424-3205 (Online)