Kraštovaizdžio atspindys Lietuvos peizažinėje tapyboje

Marytė Dumbliauskienė, Katažina Jankovskaja

Abstract


Straipsnyje analizuojama kraštovaizdžio raiška peizažinėje tapyboje nauja, Lie­tuvoje dar netyrinėta, geografijos tema. Straipsnyje atskleidžiami kraštovaizdžio geografijos ir peizažo suvokimo (percepciniai) ryšiai, panašumai nustatyti iš kraštovaizdį ir peizažą siejančių elementų (teritorijos, erdvės, laiko, šviesos, atstumo, judėjimo, estetikos, emocijų, stebėjimo, gautos informacijos).
Pateikiama peizažinės tapybos tyrimo metodika. Ji galėtų būti pagrindu dailės kūriniuose perteikiamo kraštovaizdžio analizei. Metodikai taikyti sukurta Lietuvos peizažinės tapybos darbų duomenų bazė, apimanti apie 600 paveikslų, nutapytų XIX a. pab. – XX a. Kraštovaizdis peizaže analizuojamas pagal kraštovaizdžio tipą, geografines vietoves bei kraštovaizdžio elementus (komponentus). Atlikta A. Žmuidzinavičiaus ir J. Buračo peizažų palyginamoji analizė atskleidė kraštovaizdžio įvairovės raišką ir kokiems kraštovaizdžio tipams teikiamas išskirtinis dėmesys. Netolygūs peizažuose atspindimų vietovių arealai ir jų sklaida Lietuvos kraštovaizdyje leidžia susidaryti nuomonę, kam dailininkai peizažistai teikia prioritetą, kokią renkasi Lietuvos kraštovaizdžio erdvinę struktūrą.

Keywords


kraštovaizdis; kraštovaizdžio suvokimas; peizažas; meno geografija; geografinė menotyra

Full Text:

PDF


DOI: http://dx.doi.org/10.6001/geografija.v50i2.3005

Refbacks

  • There are currently no refbacks.


ISSN 1392-1096