Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo Lietuvoje patirtis, reikšmė ir siekiai

Mantas Marčiukaitis; Eugenija Farida Dzenajavičienė; Vaclovas Kveselis; Juozas Savickas; Eugenijus Perednis; Aurimas Lisauskas; Antanas Markevičius; Kazys Marcinauskas; Giedrius Gecevičius; Regina Erlickytė-Marčiukaitienė

doi:10.6001/energetika.v62i4.3394

Mantas Marčiukaitis
Eugenija Farida Dzenajavičienė
Vaclovas Kveselis
Juozas Savickas
Eugenijus Perednis
Aurimas Lisauskas
Antanas Markevičius
Kazys Marcinauskas
Giedrius Gecevičius
Regina Erlickytė-Marčiukaitienė

DOI: https://doi.org/10.6001/energetika.v62i4.3394

Keywords: atsinaujinantys energijos ištekliai, klimato kaitos prevencija, energijos tiekimo patikimumas, ekonominė ir socialinė nauda

Abstract

Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI), jų efektyvus naudojimas ir plėtra yra vienas iš esminių darnios nacionalinės energetikos strategijos tikslų, kurių įgyvendinimas mažina priklausomumą nuo iškastinio kuro importo, didina energijos tiekimo patikimumą ir mažina šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų emisiją į atmosferą. Šių išteklių naudojimas gali mažinti energijos gamybos sąnaudas, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę, sukuria darbo vietas, taip pat didina užimtumą regionuose ir mažina socialinę atskirtį. Straipsnyje pateikta AEI rūšių naudojimo Lietuvoje apžvalga, šio energetikos sektoriaus būklė, darnumo aspektai – ekonominiai, aplinkosauginiai ir socialiniai, apsvarstytos ateities plėtros kryptys bei perspektyvos.